namų ūkių statistika

nam kių statstika, duomenys apie namų ūkius, jų narių pajamas ir vartojimą.

Namų ūkių tyrimai

Duomenys apie namų ūkius gaunami tyrimais, kurių pagrindas – imties metodas. Imties vienetas yra namų ūkis, imties kriterijus – namų ūkio (šeimos) dydis ir jo tolygus išsidėstymas teritoriniame vienete. Atliekant namų ūkių tyrimus pagal specialias anketas apklausiami gyventojai. Europos šalyse tokie tyrimai atliekami asmeninės ar telefoninės apklausos, savistabos, tiesioginio stebėjimo būdais, atitinkančiais Europos Sąjungos statistikos tarnybos Eurostat reikalavimus. Namų ūkių tyrimai dažniausiai yra daugiatiksliai, specializuoti ir daugiaetapiai.

Namų ūkių biudžetų tyrimai Lietuvoje

Lietuvos statistikos departamentas namų ūkių biudžetų tyrimus atlieka nuo 1996. Informacija renkama derinant interviu ir savarankiškos registracijos metodą (tiriamieji patys pildo anketas).

Namų ūkiai suskirstomi į grupes. Kiekvienos grupės imties dydis turi būti proporcingas gyventojų skaičiui. Skiriamos šios namų ūkių pagrindinės socialinės ekonominės grupės: samdomi darbuotojai (namų ūkio galvos pagrindinės pajamos gaunamos iš samdomo darbo valstybiniame ar privačiame sektoriuje), dirbantys sau, darbdaviai (namų ūkio galvos pagrindinės pajamos gaunamos iš nuosavo verslo, amatų, laisvos profesinės veiklos), žemdirbiai (namų ūkio galvos pagrindinės pajamos gaunamos iš asmeninio žemės ūkio), pensininkai (namų ūkio galvos pagrindinės pajamos gaunamos iš pensijos), kiti (namų ūkio galvos pagrindinės pajamos gaunamos iš įvairių pašalpų, stipendijų, alimentų, turto, laimėjimų, draudimų ir kito). Imtis formuojama taikant nevienodus metodus. Pvz., penkiuose didžiuosiuose miestuose taikomas vieno etapo paprastosios atsitiktinės imties būdas. Namų ūkiai atrenkami iš Gyventojų registro. Atrinkti namų ūkiai tyrime dalyvauja vieną mėnesį.

Aprašant namų ūkių pajamas ir vartojimą išskiriamos trys tyrimų kryptys: pajamų lygis, sandara ir raida; vartojimo lygis, sandara ir raida; pajamų ir vartojimo pasiskirstymas. Namų ūkių pajamos ir vartojimas apibūdinami natūriniais, sąlyginiais natūriniais ir (siekiant apibendrinti) vertiniais matais. Tiriant namų ūkių vartojimo dinamiką skaičiuojami dinamikos analitinės charakteristikos, indeksai, pvz., individualus prekių ir paslaugų vartojimo indeksas $i_{Q_i}=\frac{Q_{i_t}}{Q_{i_0}}$, šalies gyventojų prekių ir paslaugų vartojimo indeksas $I_{\mathit{QSV}}=\frac{\frac{Q_{i_t}}{{\mathit{SV}}_1}}{\frac{Q_{i_0}}{{\mathit{SV}}_0}}$ , prekių ir paslaugų vartojimo fizinės apimties indeksas \(I_Q=\frac{\sum\limits_{i}Q_{it}P_i}{\sum\limits_{i}Q_{i0}P_i}\); čia $Q_{i_t}$ – einamojo laikotarpio konkrečių prekių ir paslaugų vartojimas (i = 1, 2, ..., n), $Q_{i_0}$ – bazinio laikotarpio konkrečių prekių ir paslaugų vartojimas, SV_t – einamojo laikotarpio vidutinis metinis gyventojų skaičius, SV₀ – bazinio laikotarpio vidutinis metinis gyventojų skaičius, P_i – prekių ir paslaugų palyginamosios (bazinio laikotarpio, vidutinės ar kitos) kainos.

Statistika

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 disponuojamosios pajamos (piniginės ir natūrinės), tenkančios vienam namų ūkio nariui per mėnesį, buvo 487,4 euro, mieste – 519,5 euro (didžiuosiuose miestuose – 584 eurai), kaime – 421,8 euro. Vidutinės vartojimo išlaidos vienam namų ūkio nariui per mėnesį 2016 parodytos lentelėje. Skurdo rizikos riba (sąlyginis pajamų dydis, už kurį mažesnes disponuojamąsias pajamas gaunantys namų ūkiai priskiriami prie skurstančiųjų) vieno asmens namų ūkiui 2018 buvo 345 eurai per mėnesį, namų ūkiui, kurį sudaro du suaugusieji ir du vaikai iki 14 metų, – 724 eurai.

2019 vidutinis namų ūkio dydis buvo 2,17 asmens (mieste – 2,18, kaime – 2,14). Vieno asmens namų ūkiai sudarė 38,3 % visų namų ūkių, šeimos su vaikais – 29,1 %, namų ūkiai be vaikų – 32,6 %. 63 % namų ūkių pagrindinis pajamų šaltinis buvo darbo pajamos, 35 % – socialinės išmokos.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 skurdo rizikos riba buvo 379 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui, 797 eurai – namų ūkiui, kurį sudaro du suaugusieji ir du vaikai iki 14 metų. Už skurdo ribą mažesnes ekvivalentines disponuojamąsias pajamas gavo 20,6 % Lietuvos gyventojų. 2020 skurdo rizikos riba buvo 430 eurų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui, 904 eurai šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių ir dviejų vaikų iki 14 metų. Žemiau skurdo ribos gyveno 585 000 Lietuvos gyventojų.

*Lietuvos statistikos departamento duomenys

2166

-namų ūkis; -skurdo riba; -skurdo rizikos riba