Namur

Namur (pranc.; Namiras), flamand. Namen (Nãmenas), miestas Belgijos pietinėje dalyje, Valonijoje, į pietryčius nuo Briuselio; Valonijos regiono ir Namuro provincijos centras.

Namur

112 600 gyventojų (2022). Namuras įsikūręs Ardėnų prieškalnėse, prie Maso ir Sambre’o santakos. Upių uostas. Pro Namurą eina Briuselio–Liuksemburgo, Lille’io–Lježo geležinkeliai ir plentai. Mašinų gamyba, metalo apdirbimo, chemijos, elektrotechnikos, popieriaus, stiklo, cemento, keramikos, odos, maisto pramonė. Turizmas.

Universitetas (įkurtas 1831); dvi privačios aukštosios mokyklos. Viešoji biblioteka. Archeologijos, senovinio meno (daugiausia 11–17 a.), vyskupijos (Namuras – vyskupijos centras, nuo 1559), ginklų ir karo istorijos, Groesbeeck de Croix (dekoratyvusis menas), Félicieno Ropso (tapyba) muziejai. Karališkasis teatras. Kasmetiniai tarptautiniai frankofoniškų filmų, poezijos festivaliai.

Namuro gyventojų senovinis paprotys – kovos su kojūkais (nuo 1411; vyksta kasmet rugsėjį miesto aikštėse). Netoli Namuro yra stačių dolomitinių uolų (alpinizmo objektas), karstinių urvų.

2271

Architektūra

Bažnyčios: gotikinė Šv. Jono Krikštytojo (16 a.), barokinė Saint Loup (1621–45), klasicistinė Šv. Albano katedra (1751–67, architektas G. Pizzoni) su varpine (14 a., 1745 įrengtas varpas, 1841 – laikrodis; su kitomis 11–17 a. Belgijos ir Prancūzijos varpinėmis – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1999). Valonijos parlamento rūmai (16–17 a.), citadelė (17 a.), arsenalas (1693, architektas S. de Vaubanas, restauruotas 1977), Vyskupo (1732), Karališkojo teatro (1863, restauruoti 1998) rūmai, Hôtel Kegeljan (1878).

2271

Istorija

Antikos laikais buvo įtvirtinta gyvenvietė. Nuo 908 Namuro grafų rezidencijos vieta. 1262 atiteko Flandrijos grafui, iš jo Namurą 1421 nusipirko Burgundijos hercogas Pilypas III Gerasis.

Dėl strateginės padėties (buvo kelių per Ardėnų kalnus, vedančių į Prancūziją, susikirtimo vieta) prie Namuro vyko daug kautynių: per 1566–1648 Nyderlandų nepriklausomybės karą ir 1688–97 vadinamosios Augsburgo lygos karą kelis kartus apsiaustas, per Ispanijos įpėdinystės karą (1701–14) kautynėse prie Namuro (1706) vadovaudamas Olandijos ir Didžiosios Britanijos kariuomenei išgarsėjo J. Churchillis. Prieš Waterloo mūšį mieste buvo įsitvirtinusi Prūsijos kariuomenė. Per I ir II pasaulinius karus miestas labai apgriautas.

2271