Nancy (Nans), miestas Prancūzijos šiaurės rytuose, Lotaringijos istorinėje srityje, prie Meurthe’o upės (Moselle’io intakas) ir Marnos–Reino kanalo; Meurthe’o ir Moselle’io departamento centras. Priklauso Didžiųjų Rytų administraciniam regionui.
105 100 gyventojų (2019). Su gretimais miestais (Vandœuvre‑lès‑Nancy, Villers‑lès‑Nancy, Essey‑lès‑Nancy ir kitais) sudaro aglomeraciją (286 800 gyventojų, 2019).
Upių uostas. Nancy susikerta Paryžiaus–Strasbūro, Liono–Liuksemburgo geležinkeliai ir plentai. Oro uostas. Staklių, elektrinių mašinų gamyba, baldų, odos, stiklo, keramikos, tekstilės, siuvimo, popieriaus, poligrafijos, metalo apdirbimo, chemijos ir farmacijos, tabako, alaus pramonė. Nancy birža. Turizmas. 2 universitetai: Nancy universitetas (įkurtas 1572), Henri Poincaré universitetas (įkurtas 1970). Lotaringijos nacionalinis politechnikos institutas, dailės, chemijos pramonės, elektrotechnikos ir mechanikos, kasybos, technikos mokslų ir technologijų, informatikos ir kitos aukštosios mokyklos; konservatorija. Daug mokslinių tyrimo institutų; 1977 įkurtas Nancy‑Brabois technopolis. Miesto, universiteto bibliotekos. Muziejai, iš jų žymiausi – Dailės (baroko ir rokoko tapyba), Nancy mokyklos (secesinis menas), Lotaringijos istorijos (kunigaikščių rūmuose), kiti – zoologijos muziejus akvariumas, geležies istorijos muziejus; paveikslų galerija. Lotaringijos nacionalinė opera, Lotaringijos baleto ir kiti teatrai. Simfoninės ir lyrinės muzikos orkestras (įkurtas 1884). Montet ir Haut Chitelet botanikos sodai.
2271
Architektūra
Stanislovo aikštė Nancy: kairėje – rotušė (1755, architektas E. Héré), dešinėje – S. Leščinskio paminklas (1831)
Senamiestis susiklostė viduriniais amžiais. Išliko gynybinių įtvirtinimų, romėnų architektūros statinių (Šv. Jono iš Vieil‑Aître’o bokštas, 12 amžius). 16 a. senamiestis buvo apjuostas gynybine siena su bastionais ir vartais (gotikiniai Craffe, 1360, barokiniai Citadelle, 17 amžius). 15–19 a. paminklai: gotikinė Šv. Pranciškaus, dar vadinama Cordeliers, bažnyčia (1487, su 14–16 a. Lotaringijos hercogų palaikais), liepsnotosios gotikos, renesanso kunigaikščio rūmai (pradėti 1502, rekonstruoti 18 a., dabar Lotaringijos muziejus), renesansinis Haussonville viešbutis (1552), klasicistinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų katedra (pradėta 1703, architektai J. Hardouinas‑Mansart’as, G. G. Boffrand’as), barokinė Šv. Sebastijono (18 a.), neogotikinė Šv. Mykolo (19 a. antra pusė) bažnyčios. Stanislovo Leščinskio barokinis rūmų ansamblis (1755, architektas E. Héré, frontoną puošia Abiejų Tautų Respublikos herbas, 2005 rekonstruoti) su Carrière ir Alliance rūmais – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1983). Ansamblį dar sudaro: rotušė, Ailiot paviljonas (dabar Karalienės viešbutis), Lotaringijos nacionalinė opera (1758, 1905 sudegė, 1919 jos vietoje pastatyti nauji rūmai, architektas J. Horneckeras, 1994 restauruota), dailės muziejus (įkurtas 1793; vienas seniausių Prancūzijoje), Héré arka, Stanislovo aikštė su S. Leščinskio paminklu (1831). 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje susiklostė art nouveau stilistikos dailės ir architektūros mokykla, vadinamoji Nancy mokykla. Žymesni statiniai: L. Majorelle’io vila (1902, architektai H. Sauvage’as, L. Weissenburgeris), visuomeninis pastatas (1902, architektai P. Charbonnier ir E. Vallinas), Saurupt gyvenamasis rajonas. Pastatyta naujų šiuolaikinių konstrukcijų pastatų, dangoraižių (Thiers pastatas 1975).
2271
Istorija
Susikūrė prie Lotaringijos kunigaikščių pilies, 12 a. buvusios jų pagrindine rezidencija. Mėgindamas užimti Nancy 1477 čia žuvo Burgundijos kunigaikštis Karolis Drąsusis. 1633–97 miestas priklausė Prancūzijai, bet pagal 1697 Rijswijko taiką grąžintas Šventosios Romos imperatoriui Leopoldui I. Abiejų Tautų Respublikos valdovui Stanislovui Leščinskiui 1735 netekus sosto, jo žentas Prancūzijos karalius Liudvikas XV perdavė jam valdyti iki gyvos galvos iš Austrijos atkariautą Nancy ir visą Lotaringiją. Stanislovui Leščinskiui mirus 1766 miestas grįžo Prancūzijai. Po Prancūzijos–Prūsijos karo (1870–71) iš Vokietijai atitekusio Elzaso ir Metzo į Nancy persikėlė daug prancūzų pabėgėlių. Per II pasaulinį karą beveik nenukentėjo.
2271