Cartwright Nancy (Nansi Kártrait) 1944 06 24New Castle (Pensilvanijos valstija), Jungtinių Amerikos Valstijų mokslo filosofė. Dr. (1971). Britų akademijos (1996), Amerikos menų ir mokslų akademijos (2001), Jungtinės Karalystės socialinių mokslų akademijos (2016) narė.
Išsilavinimas ir veikla
1966 baigė Pittsburgho universitetą (matematiką), 1971 – Ilinojaus universitetą (filosofiją). 1971–73 dėstė Merilando, 1973–91 – Stanfordo universitete, 1991–2012 – Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokykloje. Nuo 1998 dėsto Kalifornijos universitete (San Diego), nuo 2012 – Durhamo universitete (Jungtinė Karalystė). Amerikos filosofų asociacijos (Ramiojo vandenyno pakrantės padalinio, 2008–09), Mokslo filosofų asociacijos (2009–10) prezidentė.
Tyrimų sritys ir idėjos
Mokslo filosofijoje N. Cartwright nagrinėja gamtos dėsnių, priežastingumo, akivaizdumo, gamtos ir socialinių mokslų modelių, mokslo objektyvumo ir vieningumo problemas, tyrinėja, kaip mokslas pasiekia laimėjimų ir kokių tam reikia metafizinių ir epistemologinių prielaidų. Anot N. Cartwright, mokslo filosofijos įžvalgoms mokslo praktika yra naudingesnė nei abstrakčios teorijos, o fundamentalūs fizikos dėsniai neteigia tiesų apie pasaulį, nes abstrahuojasi nuo visų konkrečių detalių ir sąlygų. Mokslą, pasak jos, reikia suprasti ne kaip dėsnių ieškojimą, bet kaip modelių, atitinkančių tikrovę, kūrimą. Modeliai nėra teisingi ar klaidingi, jie gali būti labiau ar mažiau naudingi pasauliui suprasti ir įvykiams numatyti. Ji neigia, kad mokslui suvokti pakanka vienos teorinės struktūros, mano, kad mokslas turi būti suvokiamas ne kaip vientisas audeklas, bet kaip skirtingų teorijų, plėtojamų įvairiose srityse, skiautinys.
Nancy Cartwright (2007)
Pasak N. Cartwright, pagrindinis priežastinio ryšio vaidmuo mokslinėje praktikoje yra neginčytinas, bet dėl D. Humeʼo ir I. Kanto įtakos priežastis klaidingai suprantama kaip vienalytė sąvoka, nors daugeliu atvejų įvairūs priežastiniai ryšiai tarpusavyje neturi nieko bendra. Esama skirtingų rūšių priežastinių ryšių, juos apibūdinantys dėsniai veikia nevienodais būdais.
Veikalai
Parašė knygas: Kaip fizikos dėsniai meluoja (How the Laws of Physics Lie 1983), Gamtos galios ir jų matavimas (Natureʼs Capacities and Their Measurement 1989), Margas pasaulis: Mokslo ribų tyrimas (The Dappled World: A Study of the Boundaries of Science 1999), Priežasčių paieška ir naudojimas: Filosofijos ir ekonomikos metodai (Hunting Causes and Using Them: Approaches in Philosophy and Economics 2007), Akivaizdumu pagrįsta politika (Evidence Based Policy, su Jeremy Hardie, 2012), Socialinių mokslų filosofija (Philosophy of Social Science, su Eleonora Montuschi, 2014), Didinant vaiko saugumą (Improving Child Safety, su kitais, 2017), Gamta, kūrybinga modeliuotoja (Nature, the Artful Modeler 2019).