Nandzing (Nanjing, Nandzngas), Nanking (Nankngas, Nanknas), miestas Kinijos rytuose, į šiaurės vakarus nuo Šanchajaus, prie Jangdzės upės; Dziangsu provincijos centras. Didesnė ir seniausia miesto dalis yra Jangdzės dešiniajame krante.
7,52 mln. gyventojų (2020; aglomeracijoje apie 9 mln. gyventojų). Upių uostas (įplaukia jūriniai laivai). Geležinkeliai ir plentai į Šanchajų, Tongšaną, Tonglingą. Metropolitenas. Lukou tarptautinis oro uostas. Juodoji metalurgija, transporto priemonių, mašinų, dviračių, laikrodžių, optinių prietaisų gamyba, elektrotechnikos, elektronikos, telekomunikacijų, chemijos (trąšų, farmacijos) ir naftos chemijos, statybinių medžiagų (cemento), tekstilės, siuvimo, maisto pramonė. Prie Nandzingo kasama akmens anglys, geležies, švino, cinko rūdos, klintys, dolomitas. Nandzingo (įkurtas 1888), Pietryčių (1952) universitetai, jungtinė teologijos seminarija (1952). Daug mokslinio tyrimo institutų. Astronomijos observatorija. Bibliotekos (tarp jų – Nandzingo, įkurta 1907). Nandzingo, Kinijos brokato, paleontologijos muziejai. Teatrai (operos, lėlių). Botanikos, zoologijos sodai. Kasmetinis tarptautinis slyvų žydėjimo festivalis.
2271
Architektūra
Dzimingo šventykla Nandzinge (14 a., vėliau rekonstruota)
Išliko Liangų dinastijos valdovų (valdė 502–557) nekropolis, į kurį veda alėja su gyvūnų, chimerų, karių skulptūromis (6 amžius). Išliko Mingų dinastijos (valdė 1368–1644) pastatydintos gynybinės miesto sienos fragmentų su Džubao ir Šenci vartais (iš viso jų buvo 13). Konfucijaus šventykla (1034, perstatyta Čingų dinastijos laikotarpiu, 1984 restauruota), Linggu Si šventyklos fragmentų (1381), Ming Siaoling mauzoliejus – imperatoriškųjų kapų dalis (1381–1405; pasaulio paveldo vertybė, nuo 2003), Gu Lou bokštas (15 a.), Mingų dinastijos rūmų fragmentų, Džong Lou varpinė (1889, varpas 1388).
2271
Istorija
Miestas įkurtas 472 prieš Kristų. Keletą kartų keitė pavadinimą (Nandzingu imta vadinti 15 a. pradžioje). 222–280 buvo U, 317–420 – Rytų Dzinų, 420–479 – Sungų, 479–502 – Či, 502–557 – Liangų, 557–589 – Čenų dinastijų sukurtų valstybių sostinė. 13 a. pabaigoje–1356 priklausė mongolų imperijai. 1356 užimtas sukilėlių ir paverstas kovos su mongolais centru. 1368–1421 Mingų valdomos Kinijos sostinė; 15 a. pradžioje turėjo apie 1 mln. gyventojų (sostinę perkėlus į Pekiną smuko). 1421–1911 Dziangnano vietininkystės (apėmė dabartines Anhui, Dziangsi ir Dziangsu provincijas) centras. Per Taipingų sukilimą buvo Taipingų valstybės sostinė (1853–64). 19 a. antroje pusėje padidėjus prekybai su Vakarais pradėjo labai plėstis. 1911–12 vienas svarbiausių Sinhajaus revoliucijos centrų. 1911 12–1912 04 Kinijos respublikos sostinė (Sun Jatseno vadovaujamos vyriausybės rezidencija). 1912–27 Dziangsu provincijos centras. 1927–37 Kinijos Respublikos vyriausybės rezidencija. 1937 12 13 okupuotas Japonijos; per 6 savaites Japonijos kariuomenė nužudė apie 200 000 kinų civilių ir karo belaisvių (1937 12–1938 01 Nandzingo žudynės). 1940–45 marionetinės Kinijos vyriausybės rezidencija. 1945 išvaduotas Gomindano ir nuo 1946 vėl Kinijos Respublikos vyriausybės rezidencija (nuo 1949 formaliai; vyriausybė faktiškai reziduoja Taibėjuje). 1949 04 24 užimtas komunistų ir paverstas Dziangsu provincijos centru. 1965 čia gyveno 1,68 mln. gyventojų. 20 a. 9 dešimtmetyje vėl pradėjo labai plėstis.
2271