Nannaja (Nannaya, Nanajà) 1015? 1050?, Indijos poetas. Telugų literatūrinės kalbos kūrėjas. Rytų Čalukjų dinastijos valdovo Radžaradžos Narendros (1022–63) purohitas (giminės ar šeimos dvasininkas) ir rūmų poetas. 1054–61 pirmų Mahabharatos dalių (Pradžios knyga, Tarybos knyga ir Miško knyga) motyvais sukūrė epinę poemą Andhra Mahabharata. Jos paskirtis – atkurti brahmanizmą siekiant išstumti populiarų budizmą ir džainizmą. Kūrinio siužetas nepakitęs, bet peizažus ir herojų išorę Nannaja taikė prie vietos kolorito, jų poelgių vertinimą – prie valdovo įsakymo: išaukštinti senąją gyvenseną pagal 4 kastas, įskiepyti pagarbą dharmai, sukurti idealaus valdovo paveikslą. Psichologiškai tiksliai pavaizdavo herojų, ypač moterų, dvasinę būseną, charakteriai apibendrinti, susiję su religinės filosofijos simboliais, tačiau tikroviški bei žemiškai patrauklūs. Herojų savybes, dažnai ir poelgius lemia visuomeninė padėtis bei kasta, o likimą – karma, tačiau Nannaja pabrėžia, kad jos valdžia nėra absoliuti. Nannaja pirmasis telugų poezijoje panaudojo sanskrito poezijos metrus. Už Mahabharatos atpasakojimą buvo brahmanų prakeiktas ir išprotėjo. Jo pradėtą Mahabharatos perdirbinį tik po 200 metų užbaigė Tikkana Somajadži (1210–80) ir Errana (1280–1350). Parašė vieną pirmųjų telugų kalbos gramatikų Nuostabus andhrų kalbos lobis.
1069