nanomiltẽliai, labai mažos kietųjų medžiagų dalelės (nanodalelės, klasteris), kurių bent vienas matmuo mažesnis negu 100 nm. Sudaryti iš vienos ar kelių skirtingų medžiagų (neorganinių ir organinių, kristalinių ir amorfinių) dalelių, kurios būna vienodo ar skirtingo dydžio, taisyklingos ir netaisyklingos sferos, kubelių, adatų ar kitos formos. Nanomiltelių cheminės ir fizikinės savybės labiausiai priklauso nuo dalelių dydžio. Jie lengviau tirpsta įvairiuose tirpikliuose (lyginant su masyviais bandiniais), yra labai skvarbūs (gali prasiskverbti net pro gyvų organizmų ląstelių sieneles), t. p. gali sukelti chemines reakcijas, kurios normaliomis sąlygomis vyksta lėtai arba visai nevyksta (katalitinės savybės). Gali susidaryti natūraliai gamtoje (pvz., amorfinė anglis arba suodžiai), nanometrinio dydžio dalelių yra Žemės grunte, ypač molyje. Kai kurių metalų (aukso, platinos, geležies, vario), t. p. aliuminio, geležies ir kitų oksidų nanomilteliai gaminami dideliais kiekiais. Svarbiausieji nanomiltelių gamybos būdai: staigus medžiagos garų ataušinimas, metalų atomų redukavimas iš jų druskų tirpalų, plonų metalo vielučių sprogdinimas elektros išlydžiu, mikrodalelių smulkinimas ultragarsu, lazerio spinduliuote, t. p. įgreitintų elektronų srautu. Disperguojant nanomiltelius specialiosiose organinėse terpėse gaunamos kompozicinės medžiagos (nanokompozitai) – suspensijos ir pastos; jose nanodalelės nesulimpa į stambesnius darinius – nanodalelių kolonijas. Nanokompozitai gaunami ir nanodaleles įterpiant į plastikus, metalus ar kitaa medžiagas. Jie plačiai taikomi gaminant įv.irias metalines ir skaidrias dangas, dažus, tepalus, kosmetikos kremus, rašalus, spalvotus stiklus, specialią tekstilę (nanotekstilė) ir kitus produktus. Kai kurių medžiagų, ypač sunkiųjų metalų, nanomilteliai patekę į organizmą gali sukelti įvairius susirgimus, be to, nanokompozicinės medžiagos vis dažniau naudojamos gydymui ir profilaktikai (medicinos diagnostika, t. p. vaistų ar maisto papildų pernaša į tam tikras organizmo vietas). Nanomiltelių susidarymo ypatybių, jų cheminių ir fizikinių savybių tyrimai pradėti 21 a. pradžioje, kai nanotechnologijoms plėtoti imta naudoti didelės skiriamosios gebos elektroninius, t. p. atominės jėgos mikroskopus. Daugelio medžiagų nanomilteliai yra labai lakūs, jais galima užteršti aplinką, todėl juos naudojant svarbu laikytis specialios saugos reikalavimų.
2236