nanotekstilė

nanotekstlė (nano… + tekstilė), audiniai, mezginiai, neaustinių ir kitų medžiagų gaminiai, t. p. cheminiai pluoštai, kurių plaukelių ar siūlų storis iki kelių šimtų nanometrų, pagaminti naudojant nanotechnologiją. Gaminama įterpiant (paprastai per keletą technologinių operacijų) į pluošto struktūrą specialių kietųjų medžiagų nanometrinių dalelių (nanodalelių, kartais mikrodalelių) darinius, kurie sudaromi iš silicio, titano, cinko, geležies ar kitų metalų oksidų ir cheminių medžiagų derinių. Pluošto plaukeliuose ar gijose iš dalelių susidaro stabili (dėl molekulių sąveikos) kryptinga funkcinė nanodalelių sistema, keičianti pluošto, t. p. ir gaminio, savybes: didėja pluoštinių medžiagų katalitinis aktyvumas, hidrofobiškumas, atsparumas Žemės atmosferos ir spinduliuotės poveikiui, stiprumas, tamprumas; tokios medžiagos beveik nesiglamžo, gerai sugeria ir atiduoda šilumą, būna laidžios elektrai. Yra keletas nanotekstilės gamybos būdų: sintetiniai ir dirbtiniai siūlai, kuokštelinis pluoštas gaminami įterpiant susmulkintas medžiagos daleles ar cheminės medžiagos mikrokapsules į verpimo tirpalą; labai ploni nanosiūlai gaunami įterpus reikiamų medžiagų nanodaleles į aukštos įtampos lauke verpiamo cheminio pluošto gijas (gerėja kokybė, išplečiamos siūlų naudojimo galimybės); gaminant įvairių pluoštų audinius, mezginius ir gaminius iš neaustinių medžiagų nanodalelių darinių įterpiama juos apdorojant (gaminių paviršiuje sudaromas nanodalelių laukas, ant gaminio klijuojama arba kitu būdu įtvirtinama labai plona skaidri membrana su nanodalelėmis). Nanotekstilė gaminama ir naudojant specialią įprastų gaminių apdailą (dengiant arba apretuojant įterpus tam tikrų medžiagų nanodalelių ar dengiant gaminį apdorotais pluoštų plaukeliais). Naudojant nanotechnologijas (tekstilėje – tik 21 a. pradžioje) galima gaminti įvairios paskirties tekstilės medžiagas ir gaminius: naudojamus medicinoje (dėl antibakterinių savybių, pralaidumo orui, vandens garams) – žaizdoms, odos nudegimams tvarstyti, protezams gaminti, audinių biologinei regeneracijai, apsauginei aprangai (gerina žmogaus savijautą, teikia informaciją apie žmogų varginančią įtampą ir skausmą, saugo nuo spinduliuotės ir kitų poveikių), technikoje – jutikliams, filtrams, t. p. elektrai laidiems siūlams, kurie naudojami šilumos reguliavimo sistemose, elektronikos prietaisuose ir įvairiuose įtaisuose, gaminti. Iš nanotekstilės daroma ir lengva, neperšaunama, kai kurių dujų, bakterijų nepraleidžianti, šilumą reguliuojanti kario apranga ir avalynė, pvz., Jungtinėse Amerikos Valstijose sukurti kario marškiniai su integruotaisiais jutikliais ir keitikliais, teikiančiais žinias apie sužeistojo žaizdos vietą ir pobūdį, jo širdies veiklą, kūno temperatūrą. Integruojant elektroninius įtaisus į tekstilės gaminius kuriama vadinama intelektualioji nanotekstilė, atliekanti sudėtingas funkcijas. Naudojantis elektronikos ir tekstilės naujausiais tyrimais kuriamos dar tobulesnės sandaros ir vertingesnių savybių tekstilės medžiagos, individualios apsaugos, ryšio ir valdymo priemonės. Vakarų Europoje nanotekstilė imta daugiau plėtoti apie 2003; dar palyginti nedaug jos gaminama, plėtojami nanotekstilės moksliniai tyrimai siekiant apsaugoti žmogų nuo cheminių medžiagų dalelių kenksmingo poveikio. Lietuvoje nanotekstilės gamybos problemos tiriamos Lietuvos tekstilės institute (nuo 2010 Fizinių ir technologijos mokslų centras) Kaune, Kauno technologijos universitete, bendrovėse Audėjas, Garlita, Omniteksas.

2597