Nantes (Nántas), miestas Prancūzijos vakaruose; Luaros krašto (administracinio regiono) ir Atlanto Luaros departamento centras.
Nantesʼo panorama; priekyje – Bretanės kunigaikščių pilis
Plotas 65 km2. 323 200 gyventojų (2021). Miestas įsikūręs abipus Luaros žemupio, daugiau kaip 50 km nuo Atlanto vandenyno. Nantes’e į Luarą įteka Erdre’as ir Nantes’o Sèvre’as. Su gretimais miestais (Orvault, Rezé, Saint‑Herblainu, Vertou, Couëronu ir kitais) Nantesʼas sudaro aglomeraciją (plotas 499 km2; 677 100 gyventojų, 2021).
Vienas svarbiausių Prancūzijos jūrų prekybos uostų (18 a. buvo didžiausias Prancūzijoje), į jį įplaukia laivai, kurių tonažas iki 15 000 t. Su Saint‑Nazaire’o ir Donges’o priešuosčiais (prie Luaros estuarijos) sudaro uostų kompleksą (krovinių apyvarta daugiau kaip 30 mln. t per metus); išvežama daugiausia javai, pieno produktai, vynas, įvežama nafta, degalai, chemijos pramonės žaliavos, vaisiai. Upių uostas. Greitoji geležinkelio linija ir automobilių magistralė į Paryžių; susikerta dar keli geležinkeliai ir automobilių keliai. Atlanto Nantes’o tarptautinis oro uostas.
Laivų statyba, lėktuvų, ginklų, žemės ūkio mašinų, šaldytuvų gamyba, metalo apdirbimo, chemijos (mineralinių trąšų, dažų) ir naftos chemijos, elektronikos, siuvimo, odos, maisto (aliejaus, cukraus, vaisių ir žuvų konservavimo, konditerijos, vyno, alaus) pramonė. Šiluminė elektrinė (kūrenama gamtinėmis dujomis). Nantes’o birža (įkurta 1640). Turizmas.
Universitetas (veikė 1460–1793, vėl veikia nuo 1962), jūrų prekybos akademija, architektūros, dizaino, žemės ūkio ir maisto pramonės technikos inžinierių, veterinarijos, miškininkystės, prekybos, verslo, vadybos ir kitos aukštosios mokyklos. Mokslinio tyrimo institutai. Universiteto biblioteka. Nantes’o istorijos (hercogų pilyje), dailės, Thomas Dobrée (archeologija), gamtos istorijos, Jules’io Verne’o (jis gimė Nantes’e), spaudos, jūrų laivyno, siuvamųjų mašinų, Luaros krašto ugniagesių ir kiti muziejai. Planetariumas. Graslino teatras (operos ir istorinis; įkurtas 1788), kiti teatrai, koncertų salė Nantes Zénith (8500 žiūrovų).
2271
Architektūra
Šv. Petro ir šv. Pauliaus katedra Nantesʼe (pradėta statyti 1434)
Gotikinė renesansinė Bretanės kunigaikščių pilis (pradėta statyti 13 a. ant galų, romėnų gynybinių įtvirtinimų griuvėsių, rekonstruota 15 a., 18 a., 1992 pradėta restauruoti, dabar Nantes’o istorijos muziejus). Sakraliniai statiniai: romaninė gotikinė Šv. Petro ir šv. Pauliaus katedra (pradėta statyti 1434, yra Bretanės kunigaikščio Pranciškaus II ir jo žmonos Margaritos de Foix antkapis, 1507, Šv. Jurgio reljefas, 1509, skulptorius M. Colombe’as, 1988 vitražus sukūrė J. Le Moalis; per 2020 07 18 gaisrą sunaikinti vargonai, vakarinio fasado vitražai), bažnyčios – neogotikinė Šv. Mykolo (19 a., architektas J. B. A. Lassus), Šv. Teresės (1963, architektas F. Ménardas), jėzuitų Šv. Kryžiaus (1685), Dievo Motinos Bon‑Port (1846, architektas J. Fleury Chenantais). Pastatyta šiuolaikinių konstrukcijų pastatų (Beaujoire’o‑L. Fonteneau stadionas, 1984, Tarptautiniai kongresų rūmai, 1992, architektas Y. Lionas, Teismo rūmai, 2000, architektas J. Nouvelis, meno centras Unikali vieta / Le Lieu Unique, 1998, architektai J. M. Lépinay, P. Bouchainas), dangoraižių (Bretanės bokštas, 1976).
2271
Istorija
Antikos laikais buvo namnetų genties (iš čia miesto pavadinimas) centras. 56 pr. Kr. miestą užėmė Julijaus Cezario kariuomenė. Romėnų valdomas Nantesʼas tapo prekybos centru. 834–936 užimtas normanų. Pagal 11 a. Nantes’o kroniką, juos 10 a. išvijo Bretanės kunigaikštis Alanas II Kreivabarzdis, kuris įkūrė Bretanės kunigaikštystę. 1532 miestą (ir visą Bretanę) prisijungė Prancūzijos karalystė. 1560 karalius Pranciškus II suteikė Nantesʼui savivaldos teises.
Per 1562–98 Prancūzijos religinius karus Nantes’o miestiečiai rėmė Katalikų lygą. Henrikas IV 1598 čia išleido Nantes’o ediktą, kuriuo patvirtino hugenotams religines ir pilietines teises. 18 a. miestas buvo Prancūzijos didžiausias vergų prekybos sandorių centras ir klestėjo. Per 18 a. pabaigos Prancūzijos revoliuciją Nantes’o apylinkių gyventojai parėmė Vendée sukilėlius, šiems pralaimėjus revoliucionieriai išžudė daug miesto gyventojų.
19 a. tapo pramonės centru, 1851 į Nantes’ą nutiestas geležinkelis. Per II pasaulinį karą okupuotas Vokietijos. 21 a. pradžioje dažnai laikomas vienu mažiausiai užterštų Prancūzijos miestų.
2271