Nantes’o ediktas (Nánto edktas), Prancūzijos karaliaus Henriko IV 1598 išleistas ediktas, suteikiantis hugenotams tikybos laisvę, kai kurių politinių teisių ir privilegijų. Nantes’o ediktu buvo nutraukti hugenotų karai tarp Prancūzijos katalikų ir evangelikų reformatų. Hugenotams buvo suteikta teisė užimti postus valstybės tarnyboje, jų politiniam lygiateisiškumui garantuoti įsteigti mišrūs (katalikų ir protestantų) tribunolai, leista valstybės lėšomis išlaikyti apie 100 vietų apsaugos būriuose (1629 Richelieu šią privilegiją panaikino). Katalikų spaudžiamas karalius Liudvikas XIV 1685 Nantes’o ediktą atšaukė ir išleido Fontainebleau ediktą, kuriuo protestantizmas Prancūzijoje turėjo būti sunaikintas. Dėl to apie 0,5 mln. hugenotų emigravo.
2271