Narbonne (Narbònas), miestas Prancūzijos pietuose, Oksitanijos administraciniame regione, į pietvakarius nuo Béziers.
Narbonneʼo panorama; kairėje – Šv. Justo ir šv. Pastoro katedra
56 400 gyventojų (2021). Narbonne’as įsikūręs Languedoco žemumoje, į šiaurę nuo lagūninio Sigeano ežero, apie 13 km nuo Viduržemio jūros Liono įlankos. Robine’o kanalas (Pietų kanalo šaka) jungia Narbonne’ą su Aude’o upe ir Port‑la‑Nouvelle’io uostu (prie Viduržemio jūros). Per miestą eina Liono–Barselonos (Ispanija) geležinkelis ir automobilių magistralė. Siuvimo, maisto (vyno, aliejaus, spirito), chemijos (mineralinių trąšų) pramonė, žemės ūkio mašinų gamyba. Kubilų gamybos amatai. Vyno prekyba; Narbonne’o apylinkėse auginami vynmedžiai. Netoli miesto, Malvési vietovėje, yra urano sodrinimo įmonė. Turizmas; į rytus nuo miesto yra Narbonne’o‑Plage’o pajūrio kurortas. Archeologinis, Meno ir Narbonne’o istorijos muziejai, lapidarijus (daugiausia galų ir romėnų menas). Teatras.
2271
Architektūra
Išliko romėnų architektūros paminklų: rūsiai su kriptoportikais, vadinamasis Horreum (1 a. pr. Kr., atrasta 1838; manoma, juose saugoti grūdai, aliejus, ginklai; nuo 1975 muziejus), pirklių tiltas (1 a.), romėnų kelio Vía Domitia grindinio fragmentas (4 a.). Sakraliniai statiniai: gotikinė Šv. Justo ir šv. Pastoro katedra (pradėta 1272, viena aukščiausių Prancūzijoje), romaninė gotikinė Šv. Sebastijono (11 a., rekonstruota 17 a., 1895), Dievo Motinos (13 a.) bažnyčios, gotikinė Šv. Pauliaus bazilika (13 a., pastatyta ant 4 a. nekropolio; interjeras dekoruotas renesansiniais medžio drožiniais). Romaniniai gotikiniai Arkivyskupų rūmai (nuo 19 a. rotušė), juos sudaro gynybiniai bokštai (13–14 a.), Gil Aicelin donžonas (1311), naujasis pastatas (1852, architektas E. E. Viollet‑le‑Ducas); dabar juose veikia Archeologijos, Meno ir miesto istorijos muziejai. 20 a. pastatyta modernios architektūros, šiuolaikinių konstrukcijų statinių (Teatro rūmai, 1994). Prie Narbonneʼo yra cistersų Švč. Mergelės Marijos Fontfroide vienuolynas (pradėtas 1093) su bažnyčia (pradėta 1145).
2271
Istorija
Antikos laikais Narbonne’as buvo pirmoji Galijoje romėnų įkurta (118 pr. Kr.) kolonija Marso Narbona, per ją ėjo kelias į Ispaniją. Vėliau Narbonne’as tapo romėnų įkurtos Provincijos, kurį laiką vadinamos Narbono Galija, vėliau Narbono Galijos dalies Septimanijos centru. 4 a.–1801 arkivyskupijos centras. 413 užimtas vestgotų, 5 a. – frankų, 719–759 – saracėnų. Iki 14 a., kol Aude’o upės žiotys buvo tinkamos laivybai, buvo vienas didžiausių Prancūzijos uostų. Miesto pietinę dalį valdė Tulūzos grafai, šiaurinę – Narbonne’o arkivyskupai. 1507 miestą prisijungė Prancūzijos karalius. Miestas sparčiau plėtojosi nuo 18 a. iškasus kanalus, jungiančius Narbonne’ą su Pietų Prancūzijos kanalų sistema, buvo vyno prekybos centras. 1969–2015 Narbonne’as priklausė Languedoco‑Roussillono administraciniam regionui.
2271