narkòtikai (gr. narkōtikos – stingdantis, apsvaiginantis), natūralios ir sintetinės psichotropinės (psichiką veikiančios) medžiagos. Stimuliuoja, slopina centrinę nervų sistemą, sukelia haliucinacijas. Ilgalaikis narkotikų vartojimas lemia narkomaniją. Narkotikų poveikis priklauso nuo dozės, vartojimo dažnio, vartotojo lūkesčių. Sukelia euforiją, pasitenkinimo jausmą, mažina nerimą, įtampą, agresiją, tačiau būdingas ir šalutinis poveikis – mieguistumas, niežulys, nemiga, apatija, neaiški kalba, nesugebėjimas sutelkti dėmesio, vyzdžių susitraukimas, vidurių užkietėjimas, pykinimas, vėmimas, šlapinimosi, kvėpavimo sutrikimai. Narkotikams priskiriami amfetaminai (amfetaminas, metamfetaminas), kokainas, natūralūs (opijus, morfinas, kodeinas) ir sintetiniai (fentanilis, ketobemidonas ir buprenorfinas) opiatai, metadonas, heroinas, PCP (fenciklidinas), taip pat lakiosios toksinės medžiagos, LSD ir kiti haliucinogenai.
Amfetaminai – seniausi ir plačiausiai vartojami sintetiniai narkotikai. Vartojami geriant, įkvepiant, švirkščiant, rūkant; vienos dozės poveikis tęsiasi 3–4 valandas. Pavartojus padidėja judrumas (žmogus pasidaro energingas ir pasitikintis savimi), padažnėja pulsas, padidėja kraujospūdis, pakyla kūno temperatūra. Poveikiui susilpnėjus atsiranda persekiojimo manija, akių jautrumas šviesai, prapuola apetitas. Nuolat vartojant sutrinka miegas, atsiranda neramumas, išsiblaškymas, troškulys, drebulys, haliucinacijos, širdies ritmo sutrikimai, depresija; perdozavus sutrinka koordinacija, ištinka paralyžius. Kokaino veikimas panašus į amfetaminų, bet daug stipresnis. Kokainas įkvepiamas, rūkomas, kramtomas, geriamas. Pavartojus užplūsta euforija, energija ir pasitikėjimo savimi jausmas, padažnėja kvėpavimas, širdies ritmas, pakyla temperatūra, kraujospūdis, gali ištikti mirtis dėl širdies nepakankamumo. Poveikis tęsiasi nuo 30 minučių iki 4–12 valandų.
policijos reido metu pas narkotikų platintoją rastos pardavimui paruoštos narkotikų dozės (2018)
Ilgai vartojant sutrinka miegas, visiškai dingsta apetitas, atsiranda persekiojimo manija, psichozės, haliucinacijos. Niežulys skatina norą kasytis, lupti ar pjauti odą.
Natūralūs opiatai, išskiriami iš daržinės aguonos (Papaver somniferum), dažn. vartojami rūkant, švirkščiant, rečiau – ryjant, geriant. Pavartojus užplūsta palaima, euforija, atlėgsta skausmas, pakinta laiko ir atstumo suvokimas. Sutrinka kalba, organizmo funkcijos, perdozavus gali ištikti mirtis dėl kvėpavimo raumenų paralyžiaus. Medicinoje opiatai vartojami skausmui malšinti (morfinas), kosuliui, viduriavimui (kodeinas) gydyti.
Metadonas – sintetinė medžiaga, vartojama švirkščiant ar geriant kaip tradicinių opiatų pakaitalas, veikia ilgai (8–12 h). Vartojamas nuo opiatų mėginančių atprasti asmenų abstinencijos simptomams palengvinti ir priklausomybės nuo opiatų ilgalaikiam gydymui. Švirkščiamas metadonas sukelia euforiją, todėl kartais vartojamas kaip narkotikas. Heroinas dažniausia švirkščiamas į veną, kartais įkvepiamas, rūkomas. Stipriai slopina smegenų veiklą, atsiranda mieguistumas, nejaučiamas nerimas ir skausmas, slopinamas kosulys, kvėpavimas (jis gali sustoti) ir pulsas, prarandama sąmonė. Vartojant nuolat greitai vystosi tolerancija, psichologinė priklausomybė. Staiga nustojus vartoti heroiną atsiranda sunkus abstinencijos sindromas, mėšlungis, raumenų traukuliai, gripo simptomai. Haliucinogenai keičia aplinkos ir savo kūno suvokimą, mąstymą. PCP (fenciklidinas) rūkomas su tabaku ar marihuana, įkvepiamas, kartais švirkščiamas ar ryjamas. Poveikis trunka 4–6 valandas.
Plačiausiai vartojami tirpikliai ir lakiosios medžiagos – aerozoliai (plaukų lakas ir kita), butano dujos (naudojamos dujiniams žiebtuvėliams užpildyti), klijai, cheminiai valikliai, dažai ir jų skiedikliai – yra įkvepiami (uostomi). Didelis kiekis sukelia stiprų apsvaigimą (dujos patenka į kraujotaką ir blokuoja deguonies pernašą), regos ir klausos haliucinacijas, mažina raumenų tonusą, tirpdo riebalus ir gali kauptis riebaliniuose audiniuose. Apsvaigimui stiprėjant sutrinka kvėpavimo centro ir širdies veikla. Ilgai vartojant prarandama koncentracija, atsiranda liūdesys (depresija), nuovargis, pažeidžiamos smegenys, inkstai, kepenys. Dujoms patekus į plaučius vystosi plaučių edema. Priklausomybės sindromą, psichinę ir fizinę priklausomybę, toleranciją taip pat sukelia kai kurie vaistai – barbitūratai, benzdiazepinai. Narkotikai slopina imuninę sistemą, apetitą, vartojantieji švirkščiamuosius narkotikus dažniau serga pūlingomis odos, plaučių, smegenų ligomis, ŽIV infekcija, hepatitu.
narkotikų platintojų sulaikymo operacijos metu rastas heroinas (2017)
Už nelegalią narkotikų gamybą ir platinimą daugelyje pasaulio šalių (ir Lietuvoje) numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Senovėje narkotikų vartojimas pirmiausia buvo siejamas su buitiniais arba religiniais papročiais ir tradicijomis ten, kur augo narkotinių savybių turinčių augalų – Pietryčių Azijoje (daržinės aguonos), Indijoje (aguonos, kanapės), Pietų Amerikoje (kokainas), Artimuosiuose Rytuose, Vidurinėje Azijoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Šiaurės Afrikoje, Irane, Pakistane, Afganistane, Indijoje (kanapės). Europoje narkotikai pradėjo smarkiai plisti 20 a. 7 dešimtmetyje. Lietuvoje aguonos, kanapės naudotos kulinarijoje, minimos tautosakoje; kaip narkotinės medžiagos pradėtos vartoti tuo pačiu laiku, kaip ir Europoje.