narkòtiniai grỹbai, neurotropinių (haliucinogeninių ar psichotropinių) savybių turintys grybai. Veikia centrinę nervų sistemą, elgseną ir pojūčius, sukelia haliucinacijas, laimės būseną arba nerimą ir depresiją, juoką ir erotinius jausmus arba įniršį ir norą smurtauti. Žinoma apie 200 rūšių.
Sibiro tautų šamanai ir senovės vikingai vartojo paprastosios musmirės (Amanita muscaria) antpilus
Turi įvairių neurotropinių medžiagų: psilocino ir psilocibino (pvz., glotniagalvių, mėšlinukų, kiškiabūdžių, karteklių genčių kai kurių rūšių grybai), iboteninės rūgšties ir muscimolo (pvz., kai kurios musmirės), ergoto alkaloidų (pvz., skalsiagrybiai). Senovėje vartoti ritualinėse apeigose ir liaudies medicinoje. Meksikos ir Pietų Amerikos indėnai vartojo glotniagalvių (Psilocybe) genties haliucinogeninius grybus. Sibiro tautų šamanai ir senovės vikingai vartojo paprastosios musmirės (Amanita muscaria) antpilus, kurie sukeldavo haliucinacijas, baimės jausmo sumažėjimą ir psichotropinį aktyvumą. Nuo narkotinių grybų kyla apsinuodijimo pavojus ar gali atsirasti psichikos sutrikimų. Narkotinių grybų neurotropinės medžiagos mažais kiekiais vartojamos medicinoje.
20 a. antroje pusėje narkotiniai grybai Europoje pradėti naudoti buitiniam svaiginimuisi, paplito jų auginimas dirbtiniu būdu ir prekyba. Lietuvoje ir kitose šalyse už nelegalų narkotinių grybų auginimą, platinimą ir vartojimą numatyta baudžiamoji atsakomybė.
1989