Narkýčiai, Norkýčiai (vokiečių k. Norkitten; nuo 1946 rusiškai Meždurečje), Rusijos Federacijos Kaliningrado srities gyvenvietė Černiachovsko rajone, 16 km į vakarus nuo Įsruties, prie Auksinės ir Priegliaus upių santakos, prie Įsruties–Karaliaučiaus plento ir geležinkelio. Nuo 2008 Svobodos kaimo gyvenvietės kaimas. 559 gyventojai (2010).
Istorija
Narkyčiai buvo nadruvių (kai kas mano, kad prūsų) gyvenvietė. Į šiaurę nuo jos ant stataus Auksinės upės kranto buvęs 10–13 a. kapinynas, o prie jos žiočių, manoma, buvusi 9–11 a. prekybinė gyvenvietė (radiniai buvo saugomi Įsruties muziejuje). 1,5 km į pietus nuo Narkyčių buvo nadruvių pilis, vokiškuose šaltiniuose vadinama Nerwekete (1405 – Nerwykiten, Nerwekitten, 1539 – Norkitten); ją apie 1274 sugriovė Nadruvą užkariaujantis Vokiečių ordinas. Manoma, šiek tiek į pietus nuo gyvenvietės 1273 vokiečių buvo nužudytas prūsų sukilimo vadas Herkus Mantas. Ordino medinę pilį, esančią į pietus nuo gyvenvietės, 1376 sudegino Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio (ar Algirdo) kariuomenė. 1380 Narkyčiuose Vokiečių ordinas pastatė mūrinę pilį, o 1469 Auksinės ir Priegliaus santakoje – antrą nedidelę pilį (abi neišliko).
Narkyčiai. Buvusios klebonijos pastatas (1988)
16 a. 2 ketvirtyje pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia (1540 minimas kunigas), jai apgriuvus, 1733 pastatyta (1746 praplėsta) nauja; per Septynerių metų karą (1756–63) ją nusiaubus Rusijos kareiviams, 18 a. pabaigoje bažnyčia perstatyta ovalo formos (panaši į Dessau miesto Vokietijoje bažnyčią). Čia kunigavo lietuvių raštijos veikėjai: 1681–95 J. Richovijus, 1695–1720 F. K. Rabe, vėliau – K. F. Jordanas (K. Donelaičio studijų draugas). Narkyčiuose gimė K. F. Jordano sūnus ir vaikaitis: lietuvių raštijos veikėjai J. G. Jordanas (1753; bendravo su K. Donelaičiu) ir K. A. Jordanas (1793).
Nuo 1721 Narkyčius ir apylinkes valdė kunigaikščiai Dessau iš Anhalto. Generolas feldmaršalas Leopoldas von Anhaltas‑Dessau (buvo Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo I svarbiausias patarėjas ūkiniais ir tautiniais klausimais) Narkyčiuose ir kituose valsčiuose nupirkęs dvarų (apie 14 000 ha žemės), gyvenvietėje pastatydino didelį ūkinį kompleksą. Savo valdose jis steigė stambius pavyzdinius ūkius (juose pradėta apgyvendinti vokiečių kolonistus).
1758 Rusijos kariuomenei sunaikinus Dessau pilį‑rezidenciją Bubainyse (į vakarus nuo Įsruties), jų valdų centru tapo Narkyčiai; 1820 ant Vokiečių ordino pilies pamatų pastatyti puošnūs su daugybe salių rūmai (po 1945 baigti griauti). Netoli gyvenvietės 1757 įvyko Gross Jägersdorfo mūšis (Rusijos kariuomenės pergalei atminti po 1945 sovietinė valdžia Narkyčiuose pastatė paminklą). Gyvenvietė buvo miškų apygardos centras (priklausė kelios girininkijos). 1818–71 Narkyčiai buvo Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 – Vokietijos imperijos, 1919–33 – Vokietijos (Weimaro respublikos), 1933–45 – nacių Vokietijos (Trečiojo reicho) Gumbinės apygardos Įsruties apskrities kaimas. 1837 per bažnytkaimį nutiestas Karaliaučiaus–Eitkūnų plentas, į pietus nuo gyvenvietės 1860 – Berlyno–Karaliaučiaus–Kauno geležinkelis.
Per II pasaulinį karą 1945 Narkyčius užėmė SSRS kariuomenė. Nuo 1946 gyvenvietė priklauso Kaliningrado sričiai; 1947–2008 Černiachovsko rajono Berežkovskojės apylinkės kaimas. Po 1945 bažnyčioje buvo trąšų sandėlis, 20 a. pabaigoje apleista sugriuvo; išliko žmonių gyvenama klebonija.
1871 Narkyčiuose buvo 353, 1885 – 376, 1910 – 228, 1933 – 1090, 1939 – 1146, 2002 – 619 gyventojų.
1606
871
2618
2271