„Narodnaja volia“ („Liaudies valia“), didžiausia Rusijos narodnikų revoliucinė organizacija. Įkurta 1879 08 Sankt Peterburge. Programiniai reikalavimai: panaikinti vienvaldystę, sušaukti Steigiamąjį susirinkimą, suteikti piliečiams demokratines laisves, perduoti žemę valstiečiams, įmones – darbininkams, suteikti Rusijos imperijos tautoms teritorinę savivaldą. Vadovavo Vykdomasis komitetas (A. Želiabovas, A. Michailovas, S. Perovskaja, V. Figner ir kiti). Turėjo apie 500 narių (ir kelis tūkstančius šalininkų), jos grupės veikė 50 miestų. Leido laikraščius Narodnaja volia (1879–85) ir Rabočaja gazeta (1880–81). Kitaip negu Zemlia i volia, organizacija Narodnaja volia neneigė valstybės, bet manė, kad ji turėtų tarnauti piliečiams. Vykdydama agitacinį darbą tarp įvairių visuomenės sluoksnių siekė stiprinti savo įtaką valstybės administracijai ir kariuomenei. Planuodama valstybės perversmą vykdė teroro aktus: surengė 8 pasikėsinimus į imperatorių Aleksandrą II, 1881 03 13 jį nužudė. Po to prasidėjo masiniai organizacijos narių suėmimai. Po 9 dešimtmečio vadinamųjų narodnikų procesų (prieš Narodnaja volia narius surengta apie 70 teismo procesų; pasikėsinimų į imperatorių organizatoriai ir vykdytojai buvo nuteisti mirti, daugelis kitų jos narių – katorgai ar tremčiai) Narodnaja volia nustojo veikti.
Organizacijos veikloje dalyvavo vilnietis J. Lukoševičius ir šiaulietis J. Bielskis. Iš buvusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių (Baltarusijos) kilęs Narodnaja volia narys I. Hryniewieckis su kitais 1881 03 surengė pasikėsinimą į imperatorių Aleksandrą II; jo mesta bomba mirtinai sužeidė imperatorių. 1886–87 išvien su organizacijos teroristine frakcija veikė vilniškė A. Gnatowskio ir I. Dembos grupė.