Narsas

Nársas (Narses) apie 480Armėnija 574manoma, Roma ar Konstantinopolis, Bizantijos karvedys. Kilęs iš romanizuotos armėnų giminės. Ilgą laiką tarnavo imperatoriaus Justiniano I Didžiojo rūmų eunuchu. 535 Aleksandrijoje padėjo Bizantijos kandidatui Teodosijui įsitvirtinti patriarcho soste ir numalšino dėl to kilusius neramumus. Nuo 538 Bizantijos iždininkas. 552 pakeitė Italijoje kariavusį Belisariją, čia sumušė ostgotų vado Totilos kariuomenę, Laktaros kalno mūšyje – kitus ostgotus ir sustabdė jų sąjungininkų frankų ir alemanų veržimąsi į Apeninų pusiasalį. Justinianui I Didžiajam mirus jo įpėdinis Justinas II nušalino Narsą nuo vadovavimo. Vėliau Narsas gyveno savo viloje prie Neapolio. 568 į Italiją įsiveržus langobardams pasisiūlė grįžti į tarnybą, bet Justinas II prašymą atmetė.