Naruševičia, 16–18 a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų giminė.
Kildinama iš bajorų Mangirdaičių, kurių tėvoninės valdos buvo Ašmenos ir Šalčininkų žemėje.
Giminės pradininkas – Breslaujos (1476–82) ir Lucko (1486–89) seniūno, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo maršalkos (1480–82), Voluinės žemės maršalkos (1487–89), Trakų vaivados (1490–97) Petro Jonaičio Mangirdaičio sūnus Narušis. Giminę išgarsino jo vaikaičio Vaitiekaus Naruševičiaus palikuoniai.
Vaitiekaus sūnus Povilas (m. 1544) 1516–24 ir 1532–44 buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio kanceliarijos sekretorius. 1532 su I. Sapiega buvo tarp valdovo pasiuntinių į Maskvą. Valdė Onuškį, nuo 1522 – Vydžius (Breslaujos apskritis) ir Ašmeną, nuo 1524 – Žiežmarius. Nuo 1532 buvo Skirsnemunės valdytojas, nuo 1536 – Raseinių valsčiaus tijūnas.
Povilo sūnus Mikalojus Jonas (m. 1575) buvo evangelikas. Turėjo valdų Pinsko apskrityje, Viduklės valsčiuje, Onuškį, Vilniuje – mūrinį namą. Mokėsi Krokuvos akademijoje. Nuo 1550 buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo dvarionis, nuo 1558 sekretorius, nuo 1561 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštininkas, nuo 1566 Lietuvos žemės paiždininkis, 1567–74 Užpalių laikytojas. 1554–55 Brastos seniūnijoje vykdė Valakų reformą. 1558–60 pasiuntinys Livonijoje; 1561 Vilniaus sutarties tarp Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto ir Livonijos ordino magistro Gotthardo Kettlerio liudytojas. 1564, 1566 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Ponų Tarybos pasiųstas į Lenkiją tartis dėl unijos projekto. Derybose atstovavo Mikalojui Radvilai Juodajam, vėliau – Mikalojui Radvilai Rudajam. Su kitais patvirtino Liublino unijos (1569) sutartį. Mirus Žygimantui Augustui (1572) Mikalojus Jonas su grupe Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ponų į Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus sostą siūlė Rusijos caraitį Fiodorą, vėliau – Ivaną IV Rūstųjį. Dalyvavo 1573 Elekciniame, 1574 Karūnaciniame seime valdovu išrenkant Henriką Valua.
Kitas Povilo sūnus Stanislovas (m. 1589) nuo 1564 buvo Vilniaus tijūnas, dalyvavo 1568 Gardino seime, su kitais patvirtino Liublino unijos sutartį. Nuo 1574 rotmistras, nuo 1580 (?) Mstislavlio, nuo 1588 Smolensko kaštelionas. Būdamas evangelikas reformatas globojo Horodiščės (valdė nuo 1563; Brastos apskr.) ir Vydžių evangelikų reformatų bendruomenes. 1585 dalyvavo Kristupo Radvilos Perkūno Vilniuje surengtame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalvinistų ir liuteronų teologų susitikime. Turėjo tėvoninius dvarus Kruhlą (Oršos apskritis) ir Vydžius, iš pirmosios žmonos gavo valdų Palenkės ir Brastos vaivadijose, iš antrosios – Aunuvėnus (Užvenčio apylinkė), Šalčininkus, 5 sklypus Kaune.
Mikalojaus Jono sūnus Mikalojus (apie 1560–1603) 1582–89 buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio medžioklis, nuo 1588 Žemaitijos kaštelionas. Valdų turėjo Trakų, Ašmenos, Minsko apskrityse. Dalyvavo Livonijos kare (1558–83). Su broliu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės medžiokliu Jonu globojo Žeimių ir Raseinių evangelikų reformatų bendruomenes. 1599 Mikalojus evangelikų ir stačiatikių dizunitų suvažiavime pasirašė baigiamąjį aktą. Jo brolis Jonas (m. tarp 1613–16) 1581 dalyvavo Pskovo apgultyje (Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės vadas – valdovas Steponas Batoras). Apie 1589 tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės medžiokliu, 1582 – pirmuoju Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo maršalka (maršalu). Su kitais buvo Žemaitijos pasiuntinys 1601, 1607 ir 1611 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės seimuose. Trečias brolis (Mikalojaus Jono jauniausias sūnus) Kristupas (apie 1570–1630) studijavo Vokietijos, Italijos universitetuose. 1611 perėjęs į katalikybę katalikams atidavė Onuškio bažnyčią. 1613–24 buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės medžioklis, 1618 tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiuoju paiždininkiu ir raštininku. Dalyvavo 1626, 1629 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės seimuose. Valdų turėjo Trakų ir Lydos apskrityse.
Jono vyriausias sūnus Aleksandras (m. 1653) liko evangeliku. Studijavo Karaliaučiaus, Heidelbergo ir Marburgo, Altdorfo, Paduvos universitetuose. Dalyvavo 1627, 1640, 1647, 1649 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės seimuose. Nuo 1645 Žemaitijos kaštelionas. 1628, 1650, 1652 vadovavo Vilniaus kalvinistų sinodui. 1635 tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės evangelikų reformatų generalinio susirinkimo Kuratorių tarybos nariu. Žmona – Naugarduko vaivados Mikalojaus Radvilos duktė Elžbieta Radvilaitė.
Kristupo vyriausias sūnus Stanislovas (m. 1650) studijavo Ingolstadto jėzuitų universitete. 1629–46 buvo Lydos seniūnas, nuo 1630 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštininkas, 1639–50 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pasaulietinis referendorius. Dalyvavo 1632, 1633, 1637, 1648, 1649 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės seimuose. 1637 vedęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės taurininko Aleksandro Sapiegos dukterį Oną Sapiegaitę valdovo rūmuose atstovavo Sapiegoms.
Kristupo jauniausias sūnus Aleksandras Kristupas (m. 1688) studijavo Ingolstadto, Paduvos, Bolonijos universitetuose. Nuo 1646 Lydos ir kitų valdų seniūnas. Nuo 1654 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštininkas, nuo 1658 – vicekancleris. Dalyvavo 1647, 1648, 1654, 1655, 1666 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės seimuose, 1664–65 – Gardino konvokacijoje. Per Šiaurės karą (1655–60), 1655 su kitais dalyvavo derybose su Švedijos karaliumi Karoliu X Gustavu, 1659–63 – su Rusija (Maskvoje).
Kazimieras Adomas (1730–1803) buvo jėzuitas. Nuo 18 a. vidurio Vilniaus akademijoje studijavo retoriką, filosofiją, matematiką, kalbas ir teologiją, 1754–56 Prahos universitete – matematiką ir fiziką. 1763 įstojo į Jėzuitų ordiną. 1764–66 vadovavo (prefektas) akademijos spaustuvei. Būdamas akademijos profesoriumi dėstė matematiką ir hebrajų kalbą. Nuo 1769 Bajorų kolegijos Vilniuje rektorius. 1773 uždarius Jėzuitų ordiną, 1775 paskirtas Petrikavo (Polesė) bažnyčios klebonu. 1780–88 Vilniaus vyriausiosios mokyklos sekretorius, nuo 1790 Anykščių klebonas.
Adomas Tadeušas Stanislovas buvo žymus 18 a. istorikas, lenkų poetas (A. T. S. Naruszewicz).
-Naruševičius; -Narušis; -Vaitiekus Naruševičius; -Povilas Naruševičius; -Mikalojus Jonas Naruševičius; -Stanislovas Naruševičius; -Mikalojus Naruševičius; -Kristupas Naruševičius; -Aleksandras Naruševičius; -Jonas Naruševičius; -Aleksandras Kristupas Naruševičius; Kazimieras Adomas Naruševičius; -Adomas Tadeušas Naruševičius
2184