Nárvos sutarts sudaryta 1704 08 30 prie Narvos tarp Abiejų Tautų Respublikos (ATR; nušalinto valdovo Augusto II šalininkų) ir Rusijos dėl bendrų veiksmų prieš Švediją per Šiaurės karą (1700–21).
Dar 1701 02 26 Biržų sutartimi Rusijos caras Petras I ir Saksonijos kurfiurstas Augustas II (kartu jis tuomet buvo ir ATR valdovas) susitarė kariauti su Švedija.
Narvos sutartimi šalys susitarė nedaryti su Švedija separatinės taikos. Rusija gavo teisę kariauti ATR teritorijoje, pažadėjo jai duoti 12 000 karių. ATR kovai su Švedijos kariuomene įsipareigojo duoti 48 000 karių; jiems išlaikyti Rusija kasmet turėjo mokėti ATR po 200 000 rublių. Rusija ATR grąžino atkariautą iš Švedijos Livonijos pietinę dalį, pažadėjo padėti numalšinti Vakarų Ukrainos valstiečių ir kitų gyventojų sluoksnių sukilimą (vyko prieš baudžiavos stiprinimą).
Narvos sutarties rezultatas – Švedija nepajėgė visiškai nugalėti ATR, Rusija galėjo lengviau pasirengti kovai su Švedijos kariuomene, galiausiai Švedija pralaimėjo Šiaurės karą.