Naseby mūšis

Naseby mūšis (Nesbio mšis), vienos svarbiausių Anglijos revoliucijos laikotarpio kautynių. Įvyko 1645 06 14. Rojalistų kariuomenė 1645 pavasarį išžygiavo iš laikinai Anglijos karaliaus rezidencija tapusio Oksfordo į Anglijos šiaurę, kad susijungtų su Škotijos rojalistais, bet buvo priversta pasukti atgal (kai sužinojo, kad Oksfordą apsiautė Parlamento šalininkai ir jis greičiausiai neišsilaikys). Priešininkai susitiko apie 1,5 km į šiaurę nuo Naseby kaimelio (Nortamptonšyro grafystė), slėnyje tarp dviejų kalvų. Rojalistai (4100 raitelių, 3300 pėstininkų, vadai Anglijos karalius Karolis I ir jo sesers sūnus Reino palatinato princas Rupertas) puolė visu frontu. Parlamento naujojo pavyzdžio kariuomenės (6000 raitelių ir 7000 pėstininkų, vadai O. Cromwellis ir T. Fairfaxas) kairėje buvusi kavalerija (2500 raitelių) neatsilaikė ir traukėsi. Juos persekiojanti princo Ruperto kavalerija paliko savo pėstininkus be paramos. Parlamento kariuomenės dešinėje buvusi O. Cromwellio labiau disciplinuota kavalerija persigrupavo, puolė ir visiškai sumušė rojalistų centrą. Į mūšio lauką grįžusi princo Ruperto kavalerija pulti nesiryžo ir priešo persekiojama pasitraukė. Parlamento kariuomenė neteko apie 150 užmuštų ir sužeistų karių, jų priešininkai – apie 1000 užmuštų ir 5000 patekusių į nelaisvę. Karolis I prarado ne tik savo pagrindinę kariuomenę, bet ir slaptąją korespondenciją, kuri atskleidė jo susirašinėjimą su Airijos sukilusiais katalikais, Europos katalikiškomis šalimis ir Anglijoje labai nusmukdė politinį pasitikėjimą juo; Parlamento šalininkų labai padaugėjo.