Nasredinas

Nasrednas, Chodža Nasredinas (Hoça Nasrettin) 1208Sivrihisar (Centrinė Anatolija) 1284 arba 1285Akşehir (Centrinė Anatolija), legendinis turkų išminčius. Nasredinui priskiriama daugybė facecijų ir anekdotų. Seniausias Nasredino kūrinių rankraštis datuojamas 1571 (išleista 1837; turkų rašytojas F. Tevfikas perleido trimis rinkiniais – Nasredino anekdotai / Letâif-i Nasrettin, Šitas žmogus / Bu Adem, abu 1883, Anekdotų lobis / Hazine-i Letâif 1885, jie išversti į daugelį pasaulio kalbų). Nasredinas tapo įvairių tautų folkloro ir literatūriniu personažu. Patikimų istorinių dokumentų apie Nasredino gyvenimą neišlikę. Daugelio tyrinėtojų nuomone, tai buvo realus istorinis asmuo, palaidotas Akşehire. Antkapyje iškalta data 386. Atsižvelgdami į Nasredino humorą, tyrinėtojai mano, kad šią datą reikia skaityti atvirkščiai, t. y. 683 pagal islamo kalendorių, atitinka europietiško kalendoriaus 1284 arba 1285. Sivrihisaras pripažįstamas Nasredino gimimo vieta. Seniausia istorija apie Nasrediną yra knygoje Saltuknamė (Saltuq-name). Tai 13–14 a. Anatolijoje ir Balkanuose gyvenusios istorinės asmenybės – kario ir sufijo – Sarϊ Saltuqo (manoma, tikr. Sheriffas Hızıras) tikros ir pramanytos istorijos, kurias apie 1480 užrašė Ebü’il Hayr Rûmî (išlikę Saltuknamė 6 rankraščiai, 1988 išleista to paties pavadinimo 3 tomų knyga). Saltuknamė teigiama, kad Nasredinas gimė Sivrihisare. Jo tėvas buvęs kaimelio imamas. Vėliau imamu tapęs ir Nasredinas. Apsigyvenęs Akşehire ir įstojęs į sufijų ordiną Nasredinas tapo daugelio šalių (Afganistano, Irano, Turkijos, Uzbekijos ir kitų) literatūros ir folkloro personažu (kai kurie tyrinėtojai teigia, kad tokios realios istorinės asmenybės ir nebuvo, tai tik liaudies sukurtas komiškų istorijų personažas). Įvairiose kalbose prie vardo Nasredinas pridedama pagarbūs kreipiniai chodža (turkų kalba Hoça Nasrettin, albanų kalba Hoxa Nostradin), mula (azerbaidžaniečių kalba Molla Nəsrəddin), efendi (uzbekų kalba Afandi Nasriddin). Nasredinas vaizduojamas kaip vitališka, visuomeninių konvencijų nevaržoma asmenybė, per satyrą atskleidžianti realų gyvenimą (arabų kalba nasr-ed-din – sąžinės pergalė), elgiasi kaip stuobrys ir nesusipratėlis, bet su giliu humoru ir įgimtu sąmojingumu išjuokia valdovus ir nekilmingus žmones (netikusius papročius, egoizmą, veidmainystę, savanaudiškumą), parodo realų paprastų žmonių gyvenimą, pasaulinių įvykių įtaką mažojo žmogaus gyvenimui, aukština žmogiškumą. Nasredino tema sukurta animacinių, televizijos filmų, muzikos kūrinių, folkloro istorijų motyvai naudojami grožinėje literatūroje. Akşehire kasmet liepos 5–10 d. švenčiamas Tarptautinis Nasredino Chodžos festivalis (International Nasreddin Hodja Festival). Nasredino tema vaidinamos pjesės, rodomi filmai (dažniausiai animaciniai), eksponuojami komiški piešiniai, atliekami muzikos kūriniai. 1996–97 UNESCO paskebti tarptautiniais Nasredino metais.

2271