nãstijos (gr. nastos – suglaustas), aplinkos veiksnių sukelti augalų organų arba jų dalių judesiai, kurių kryptį lemia judančių organų sandara. Nastijos vyksta dėl to, kad organo dalys, veikiamos aplinkos kaitos, nevienodai auga arba priešinguose judančio organo šonuose nevienodai pakinta audinių turgoras. Šviesos intensyvumo kaita sukelia fotonastiją (pvz., kiaulpienės, vanagės graižai rytais prasiskleidžia, o vakarais susiskliaučia), temperatūros kaita – termonastiją (pvz., tulpės, vištapienės žiedai šiltu oru greitai prasiskleidžia, orui atvėsus – susiskliaučia), padidėjęs oro drėgnumas – higronastiją (pvz., dieną pradėjus lyti, daugelio žiedai susiskliaučia). Visų šių veiksnių sukeltas bendras efektas vadinamas niktinastija (augalų miegu; dėl šviesumo, temperatūros, oro drėgnio pasikeitimo vakarais susiskliaučia kai kurių augalų žiedai, susiglaudžia lapai). Mechaniniai dirgikliai sukelia tigmonastiją (nevienodo augimo judesius; pvz., saulašarės lapo liaukiniai plaukeliai išlinksta, uždėjus ant lapo stiklo gabalėlį) ir seismonastiją (pvz., užgauti jautriosios mimozos lapai susiglaudžia; raugerškio, mahonijos kuokeliai, palietus jų pamatinę dalį, palinksta prie piestelių), cheminiai dirgikliai – chemonastiją (pvz., saulašarės lapo plaukeliai juda, uždėjus ant lapo azoto ir fosforo turinčių medžiagų). Viršutinės organo pusės intensyvesnis augimas sukelia epinastiją (dėl jos skleidžiasi pumpurai, žiedai), apatinės – hiponastiją (dėl jos spirališkai susisuka jauni paparčio lapai). Nastijos padeda augalams išvengti nepalankaus aplinkos poveikio, žiedams kryžmiškai apsidulkinti, vabzdžiaėdžiams augalams pagauti grobį.
-fotonastija; -termonastija; -niktinastija; -epinastija; -chemonastija