nastùrtė (Tropaeolum), nasturtinių (Tropaeolaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 90 rūšių. Nasturtė paplitusi Centrinėje ir Pietų Amerikoje.
Vienametė ar daugiametė žolė, kartais turinti gumbiškai sustorėjusias šaknis. Stiebai sultingi, šliaužiantys žeme arba laipiojantieji. Lapai pražanginiai su ilgais lapkočiais, ištisiniai, skiautėti arba plaštakiškai suskaldyti. Žiedai netaisyklingieji, dvilyčiai, pavieniai arba susitelkę į kekes. Vainiklapiai geltoni, oranžiniai, raudoni arba mėlyni, dviejų stambesnių viršutinių vainiklapių išaugos sudaro pentiną. Vaisius – trupavaisis, sudarytas iš 3 vienasėklių merikarpių. Didžioji nasturtė (Tropaeolum majus) ir mažoji nasturtė (Tropaeolum minus) yra maistinis ir prieskoninis augalas. Jauni lapai, žiedai ir jauni vaisiai valgomi kaip daržovės. Gumbinės nasturtės (Tropaeolum tuberosum) valgomos gumbiškai sustorėjusios šaknys. Iš mažosios nasturtės gaunami eteriniai aliejai, naudojami parfumerijoje. Gėlynuose (ir Lietuvoje) auginama didžioji nasturtė, mažoji nasturtė, margoji nasturtė (Tropaeolum peltophorum), karpytalapė nasturtė (Tropaeolum peregrinum), gausialapė nasturtė (Tropaeolum polyphyllum) ir puošnioji nasturtė (Tropaeolum speciosum).
didžioji nasturtė
849