Natalia LL (Natãlja LL), tikr. Natalia Lach‑Lachowicz 1937 04 18Żywiec 2022 08 12Vroclavas, lenkų menininkė. Viena žymiausių 20 a. antros pusės Lenkijos menininkių, konceptualaus feministinio meno, kūno meno, fotografijų, instaliacijų, performansų kūrėja. 1957–63 studijavo Vroclavo aukštojoje dailės mokykloje (dabar Vroclavo dailės akademija) pas Stanisławą Dawskį (1905–90). 2004–13 dėstė Poznanės dailės akademijoje (dabar Poznanės M. Abakanowicz menų universitetas).
Kūryba
Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu Natalia LL kūrė fotografiją, tapybą, grafiką, kūriniuose ryšku polinkis į savianalizę, esama siurrealizmo atspindžių. Menininkė išgarsėjo 20 a. 7 dešimtmetyje šokiruojančiais feministiniais kūriniais. Su vyru Andrzejumi Lachowicziumi (1939–2015) ir kitais lenkų menininkais prisidėjo prie neoavangardinio meno plėtros Rytų Europoje, rengė parodas, publikacijas, kūryboje taikė to meto Lenkijos mene neįprastas raiškos formas – fotografiją, filmą; veikla buvo valdžios slopinama. 1975 Natalia LL prisijungė prie tarptautinio feministinio meno judėjimo, 1977 lankėsi Niujorke.
Natalia LL. Vartotojiškas menas (1972)
Instaliacijose ir fotografijų cikluose menininkė nuosekliai pasakojo savo pačios istoriją, naudojo savo kūną, tyrė feministinius įvaizdžius, komplikuotus socialinius kontekstus ir tapatybės klausimus. Vieni žymiausių jos videodarbų – Vartotojiškas menas (1972–74) ir Postvartotojiškas menas (1975) – paveikti poparto. Juose pateikiama valgančių gražuolių portretų serija, drąsiai nutrinama riba tarp vartojimo estetikos ir erotikos, grožio ir vulgarumo, ryšku stereotipinių vizualinių kodų ir komunistinio režimo kritika (paprasti objektai, tokie kaip bananas, kartu yra socialinė užuomina, deficitinės prekės simbolis). Šio laikotarpio Natalijos LL fotografijų serijos išsiskiria banalių veiksmų, kasdienybės fiksacija, mechanine vaizdų registracija (Intymi sfera 1970–71, Animal Art 1977–78), kartais balansuoja ties pornografijos riba, pasižymi švelniu humoru ir ironija, lyrizmu.
Po asmeninių išgyvenimų (įveikė sunkią ligą) 20 a. 8 dešimtmečio pabaigoje Natalia LL pasuko link metafizinių temų, kūriniuose perteikė žmogiškosios egzistencijos fantasmagoriškumą, laikinumą, nuasmeninimo, išsilaisvinimo momentus (fotografijų serijos su autoportretu ir kaukės motyvu – Destrukcijos 1988, Eschatologinis kraštovaizdis 1990, Panikos erdvė 1991, Dviguba galva 2002–03). Kūrinių leitmotyvai tarpusavyje susiję, asociatyvūs, jų visuma konceptualia forma išreiškia racionalumo, mechaniškumo ir vidinių troškimų, kūno jausenų, afektų sankirtą, gamtos ir civilizacijos konfliktą (performansas Brunhilda 1995, kuriame vėl išnyra banano motyvas – mitologinė būtybė naikina bananus). Kūrybos procesui ir kūriniams būdingi netikėtumo, iracionalumo, mistinės nuotaikos momentai.
Natalia LL sukaupė savo instaliacijų ir performansų dokumentacijų archyvą, sukūrė piešinių, keramikos.
Parodos
Kūrybos retrospektyvų surengta Lenkijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Anglijoje ir kitur, t. p. Lietuvoje (Kaune 2018). Dalyvavo San Paulo bienalėje (1979).
Kūriniai muziejuose
Kūrinių turi Moderniojo meno muziejus ir Tarptautinis fotografijos centras (abu Niujorke), Liublianos moderniojo meno muziejus, Pompidou nacionalinis meno ir kultūros centras Paryžiuje, Tate’o galerija Londone, Lenkijos (Varšuvos, Vroclavo, Lodzės, Gdansko, Katowicų) bei kitų šalių nacionaliniai ir šiuolaikinio meno muziejai.
Apdovanojimai
Pelnė Lenkijos meno apdovanojimų (Gloria Artis sidabro medalis, 2007, K. Kobro vardo apdovanojimas, 2013).