Natalija Gončiarova su vyru Michailu Larionovu
N. Gončiarova. Maskvos gatvė (aliejus, 1909; © LATGA / ADAGP, 2020)
Gončiarova Natalija (rus. Наталья Гончарова; Natalija Gončiarovà) 1881 07 03Nagajevo (Tulos sritis) 1962 10 17Paryžius, rusų tapytoja, scenografė, grafikė, skulptorė. 1900–04 Maskvos tapybos, skulptūros ir architektūros mokykloje studijavo skulptūrą. Nuo 1904 dalyvavo parodose Rusijoje ir užsienyje; individualios Maskvoje (1911, 1913), Sankt Peterburge (1914), Romoje (1918), Paryžiuje (daugiau kaip 10 parodų, 1918–58), Niujorke (1923), Londone (1926), Milane (1961). Išgarsėjo kaip tapytoja avangardistė (su vyru M. Larionovu sukūrė tapybos kryptį lučizmas, 1910–14 Maskvoje surengė dailininkų grupių ir susivienijimų Būgnų valetas, Asilo uodega, Taikinys parodas) ir Rusų baleto scenografė (nuo 1913). Nuo 1919 gyveno Paryžiuje.
Kūryba
Nutapė paveikslų (Drobės balinimas 1908, Evangelistai 1910, Klounas 1911, ciklai Ispanės, Povai 3–4 dešimtmetis), sukūrė scenovaizdžių ir kostiumų eskizų (N. Rimskio‑Korsakovo operoms Auksinis gaidelis Paryžiuje 1913 ir Pasaka apie carą Saltaną, pastatyta pavadinimu Caras Saltanas Valstybės teatre Kaune 1932, I. Stravinskio baletui Ugnies paukštė Paryžiuje 1923, spektakliams Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų teatruose, 3–5 dešimtmetis), estampų (ciklas Mistiniai karo vaizdai 1914), knygų iliustracijų, dekoratyvinių skulptūrų viloms Maskvoje. Kūriniai grįsti 20 a. pradžios modernizmo srovių, rusų liaudies dailės, ikonų tapybos principais, jie pasižymi ekspresija, ryškiomis spalvomis. Kūryba turėjo didelę įtaką rusų scenografijos raidai.
N. Gončiarova. Djako kostiumo eskizas N. Rimskio‑Korsakovo operai Pasaka apie carą Saltaną (Saltanas) Valstybės teatre Kaune (tušas, akvarelė, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus; © LATGA / ADAGP, 2020)
2271
L: W. George Nathalie Gontcharova: Oeuvres Anciennes et Récentes Paris 1956; D. Severjuchin, O. Lejkind Chudožniki russkoj ėmigracii Sankt-Peterburg 1994; N. S. Gončarova, M. F. Larionov: Issledovanija i publikacii Moskva 2001.