nathà (skr. nātha – viešpats, valdovas), heterodoksinė šaiviškos jogos tradicija (sampradaja). Klostėsi Šiaurės Indijoje, Nepale. Skirstoma į 12 srovių (panthų). Pradininkais laikomi 9 nathai, iš jų svarbiausi Matsjendranathas (ne vėliau kaip 10 a., laikomas natho adiguru – pirmuoju mokytoju) ir Gorakhnathas (10–11 a., vienas hathajogos pagrindėjų, tantrinio gorakhnathų, arba kanphatų, ordino pradininkas). Nathai nepripažįsta kastų, jų tikslas – išsivadavimas tebegyvenant (džyvanmukti), pasiekiamas kūno transsubstanciaciniu ištobulinimu (kaja sadhana). Ši dvasinė praktika netobulą (apakva) kūną perkeičia į tobulą (pakva). Natha turėjo įtakos kundalini (nesąmoningos subtiliosios energijos) pažinimo metodų raidai, sahadžijos (tantrizmo kryptis) judėjimui, Indijos alchemijai (rasajana).
171