NATO

NATO (North Atlantic Treaty Organization, Šiáurės Atlánto sutartiẽs organizãcija), Atlánto pãktas, Šiáurės Atlánto pãktas, Šiáurės Atlánto sjunga, nepriklausomų valstybių politinio ir karinio bendradarbiavimo gynybinė sąjunga. Būstinė Briuselyje. Šalys narės (1 lent.) įsipareigojusios saugoti laisvę, bendrą palikimą ir civilizaciją, vadovautis demokratijos, asmens laisvės ir įstatymo viršenybės principais, ginti viena kitą (ginkluotas vienos ar kelių NATO valstybių narių užpuolimas laikomas jų visų užpuolimu). Sąjungos nuostatos numato Sąjungininkių konsultacijas, kai bent viena jų mano, kad kyla grėsmė jos teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei arba saugumui. Imtis priemonių galima tik tada, jei tam pritaria visos NATO valstybės narės. Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos asocijuotosios narės: Armėnija, Austrija, Azerbaidžanas, Bosnija ir Hercegovina, Moldavija, Rusija (narystė suspenduota), Sakartvelas, Serbija, Švedija, Šveicarija ir Ukraina. Narystės siekia Kipras, Sakartvelas ir Ukraina. Asocijuotosiomis narėmis gali tapti prašymą pateikusios valstybės, atitinkančios šios organizacijos iškeltus principus. Jos gali svečių teisėmis dalyvauti NATO susitikimuose, bet neturi teisės balsuoti. Sąjungai priklausančios pajėgos yra 3 tipų: neatidėliotino ir greitojo reagavimo (greitojo išskleidimo pajėgos), pagrindinės gynybos ir rezervinės.

NATO vėliava

NATO politinės ir karinės institucijos: Šiaurės Atlanto Taryba (renkasi bent kartą per savaitę, sudaro valstybių narių užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrai, valstybių ar vyriausybių vadovai), Karinis komitetas (atstovauja valstybių narių ginkluotųjų pajėgų vadai), Gynybos planavimo komitetas (sudaro šalių narių deleguoti nuolatiniai atstovai), Parlamentinė Asamblėja (sudaro valstybių narių ir asocijuotųjų narių įstatymų leidžiamosios valdžios atstovai) ir Branduolinio planavimo grupė (sudaro šalių narių krašto apsaugos ministrai). Šioms struktūroms išlaikyti skirtas bendrasis civilinis ir karinis fondas, kuriam lėšų skiria valstybės narės pagal išlaidų pasidalijimo principą. Yra karinis ir civilinis biudžetai. Finansines problemas sprendžia Vyriausioji išteklių taryba.

NATO gynybos ir užsienio reikalų ministrai susitinka organizacijos būstinėje (Briuselis, 2010)

Kiekvienai valstybei narei Sąjungoje atstovauja speciali delegacija (jai vadovauja nuolatinis atstovas), siunčiama į NATO būstinę ar tam tikrą misiją. 1997 įkurta Euroatlantinės partnerystės taryba. NATO turi 43 šakines agentūras ir organizacijas. Šiaurės Atlanto sąjungai vadovauja Generalinis sekretorius (2 lent.).

1

2

NATO valstybės (2024)

2023 06 priimtas NATO sprendimas dėl Rotacinio oro gynybos modelio, rotaciniu principu dislokuojant antžeminės oro gynybos ir aviacijos pajėgumus; tokiu būdu bus didinama Aljanso oro ir priešraketinės gynybos pajėgų parengtis. 2023 07 11–12 Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime patvirtinti regioniniai gynybos planai, jiems įgyvendinti bus sutelkta apie 300 000 aukštos parengties karių, įskaitant dideles oro ir jūrų pajėgų kovines pajėgas, kurios užtikrins Aljanso teritorijos apginamumą; Turkija pažadėjo nebestabdyti Švedijos narystės NATO ratifikavimo; sutarta dėl šalių narių mažiausiai 2 proc. bendrojo vidaus produkto gynybai. Aptarta ir tolesnė parama Ukrainai vykstant Rusijos karinei invazijai į šalį, Ukrainos ryšių su NATO stiprinimas; Aljanso lyderiai sutarė, kad kvietimas Ukrainai stoti į NATO bus įteiktas, kai dėl to sutars šios organizacijos valstybės ir Ukraina įvykdys keliamas sąlygas; įsteigta NATO ir Ukrainos taryba. Sutarta stiprinti NATO partnerystę su Australija, Naująja Zelandija, Japonija ir Pietų Korėja, su kuriomis vis glaudžiau bendradarbiaujama kibernetinio saugumo, jūrų saugumo, naujų technologijų ir kitais klausimais.

NATO viršūnių susitikimo Vilniuje 2023 07 11–12 logotipas

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje. Centre – organizacijos generalinis sekretorius J. Stoltenbergas, šalia jo dešinėje – Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas J. Bidenas, kairėje – Lietuvos Respublikos prezidentas G. Nausėda (2023 07 12)

Istorija

NATO įkurta pagal Šiaurės Atlanto sutartį, pasirašytą 1949 04 04 Vašingtone. Pirminis Sąjungos tikslas buvo gintis nuo SSRS ir drausminti Vokietiją, nuo 1955 – atremti Varšuvos sutarties (įkurtos kaip atsvara NATO) šalių narių potencialiai keliamą grėsmę. Per Korėjos karą 1950–53 NATO sustiprino savo karines pajėgas. 1962 padėjo Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) spręsti Karibų krizę. 1966 Prancūzija prezidento Ch. de Gaulle’io iniciatyva pasitraukė iš NATO karinių struktūrų (2009 prezidento N. Sarkozy iniciatyva sugrįžo).

1991 pasibaigus Šaltajam karui ir iširus Varšuvos sutarčiai, Šiaurės Atlanto sutarties organizacija pakito ir išplėtojo savo politines bei karines struktūras atsižvelgdama į kitokias Europos ir viso pasaulio saugumo aplinkybes. 1989 pasibaigus Europos kariniam ir ideologiniam pasidalijimui ir 1991 suirus SSRS, priimta nauja Organizacijos koncepcija – valstybės narės ėmė plačiau bendradarbiauti, sustiprintas koordinavimas su kitomis tarptautinėmis organizacijomis, numatyta mažinti priklausomybę nuo branduolinių ginklų; NATO plėtros planuose į glaudesnį bendradarbiavimą siekta įtraukti buvusio Varšuvos sutarties bloko (1955–91) šalis. Pradėta taikos misija Balkanuose.

Nuo 1990 siekiama sukurti atskiras, bet viena nuo kitos neatskirtas karines pajėgas. Nuo 1990 NATO valstybių narių pajėgos per 3 m. esant taikai sumažėjo 25 %. 1994 pradėta programa Partnerystė taikos labui. 1997 įkurta NATO ir Ukrainos, 1998 – NATO ir Rusijos nuolatinė jungtinė taryba. Po 2001 09 11 teroro akto JAV (Rugsėjo vienuoliktoji), Šiaurės Atlanto sąjunga įvedė savo karines pajėgas į Afganistaną (Afganistano karas), Pakistaną ir Iraką (Irako karas).

2005 02 22 NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime Briuselyje nuspręsta didinti NATO paramą Irakui (vykstant Irako karui), stiprinti politinį dialogą Aljanse ir išplėsti karinę operaciją Afganistane (per Afganistano karą). 2006 11 28–29 NATO vadovų susitikime Rygoje pabrėžti kertiniai principai: NATO išlieka svarbiausia transatlantine saugumo ir gynybos institucija, akcentuotas kolektyvinio saugumo principas.

2008 04 02–04 Bukarešte vykusiame NATO vadovų susitikime prie Aljanso buvo pakviestos prisijungti Kroatija ir Albanija; susitikimo deklaracijoje pabrėžta, kad NATO išlieka pagrindiniu transatlantinio saugumo garantu ir kad nesikeičia Aljanso pagrindinė funkcija – kolektyvinė gynyba. 2009 04 03–04 NATO vadovų susitikime Strasbūre Albanija ir Kroatija tapo Aljanso narėmis. 2010 11 19 Lisabonoje vykusiame NATO vadovų susitikime patvirtinta naujoji NATO strateginė koncepcija: kolektyvinė gynyba yra esminis NATO tikslas, t. p. numatytas NATO vaidmuo krizių valdyme ir tarptautinio saugumo užtikrinimas kartu su partneriais. 2012 05 20–21 NATO vadovų susitikime Čikagoje aptarta situacija Artimuosiuose Rytuose (Sirijos pilietinis karas), Afganistane (po 2001–14 Afganistano karo) bei pasaulinės finansinės krizės įtaka Aljansui; vienas svarbiausių sprendimų buvo NATO oro policijos misijos įtvirtinimas ir pratęsimas neribotam laikui, pabrėžta pratybų, kaip priemonės stiprinti greitą Sąjungininkų reagavimą į iššūkius, svarba; NATO t. p. paskelbė apie priešraketinės gynybos sistemos pradinės fazės aktyvavimą (numatyta, kad ši sistema turės ginti visą Aljanso teritoriją); kitas svarbus nutarimas buvo NATO šalių energetinio saugumo svarbos Aljanso veikloje įtvirtinimas; susitikime buvo patvirtintas branduolinės politikos status quo: JAV ir toliau išlaikys savo branduolinius ginklus Europoje.

NATO vadovų susitikimas Lisabonoje. Centre – šios organizacijos generalinis sekretorius A. F. Rasmussenas (2010 11 19)

2014 09 04–05 Niuporte (Didžioji Britanija) vyko NATO vadovų susitikimas, kurio pagrindinė tema – grėsmės saugumui ir NATO atsakas į jas: Rusijos agresija prieš Ukrainą (Krymo aneksija, Donbaso karas), susirėmimai Irake (po 2003–11 Irako karo) ir konfliktai Artimuosiuose Rytuose bei Šiaurės Afrikoje; patvirtintas Aljanso Atsako veiksmų planas (Readiness Action Plan) su konkrečiomis priemonėmis; Sąjungininkės sutarė siekti, kad per artimiausią dešimtmetį išlaidos gynybai pasiektų ne mažiau kaip 2 proc. BVP; pasmerkta neteisėta Rusijos karinė intervencija Ukrainoje ir pabrėžta parama Ukrainai; Sąjungininkės vieningai pažymėjo, kad kertinis NATO principas yra kolektyvinė gynyba; per susitikimą užbaigta taikos palaikymo misija Afganistane ir aptarti tolesni NATO paramos šiai šaliai planai.

2015 09 03 NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas kartu su Lietuvos Respublikos Prezidente D. Grybauskaite Vilniuje iškilmingai atidarė NATO vadavietę – NATO pajėgų integravimo vienetą (NATO Force Integration Unit, NFIU); šešias tokias vadavietes steigti Aljanso valstybėse – Bulgarijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje ir Rumunijoje – nuspręsta ankstesniame NATO susitikime (2014 09 04–05).

2016 07 08–09 Varšuvoje vykusio NATO vadovų susitikimo pagrindiniai klausimai buvo Aljanso gynybos ir atgrasymo stiprinimas bei stabilumo plėtra NATO kaimynystėje; patvirtintas sprendimas nuo 2017 Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuoti po daugianacionalinį batalioną (Enhanced Forward Presence, EFP), Lietuvoje tokį batalioną formuoti apsiėmė Vokietija, Estijoje – Jungtinė Karalystė, Latvijoje – Kanada, Lenkijoje vadovaujantį vaidmenį atlieka JAV; Aljanso narės sutarė, kad NATO įprastinis praktinis bendradarbiavimas su Rusija išlieka suspenduotas; pritarta didesnei praktinei ir politinei paramai Ukrainai, Sakartvelui ir kitiems partneriams; nuspręsta žvalgybos pajėgumais paremti kovą prieš Islamo valstybę ir kad bus tęsiama parama Irakui ir Afganistanui; t. p. paskelbta, kad bus stiprinamas NATO ir Europos Sąjungos bendradarbiavimas: priimtas pirmasis bendras NATO ir Sąjungos vadovų pareiškimas, kuriame numatyti bendri veiksmai kovoje su hibridinėmis grėsmėmis (hibridinis karas), kibernetinio saugumo stiprinimas (kibernetinis saugumas), karinių pratybų koordinacija, bendros pastangos kovoje prieš nelegalią migraciją Viduržemio jūroje (Pabėgėlių krizė), partnerių pietuose ir rytuose gynybos bei saugumo pajėgumų ir atsparumo stiprinimas.

2017 02 07 įgyvendinant Varšuvoje vykusio NATO vadovų susitikimo sprendimus, Lenkijoje, Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse pradėtos dislokuoti NATO Priešakinės pajėgos. Gegužės 24–25 Briuselyje vykusio NATO vadovų susitikimo metu pabrėžta transatlantinio ryšio ir Sąjungininkų vienybės svarba; pagrindiniai aptarti klausimai – kova prieš terorizmą ir solidarus naštos pasidalijimas Aljanse; stiprindama kovą su terorizmu, NATO prisijungė prie Globalios koalicijos kovai su Islamo valstybe, sudarytas kovos su terorizmu veiksmų planas; renginys pirmą kartą vyko naujojoje NATO būstinėje (Briuselyje).

2018 07 11–12 Briuselyje vykusiame NATO vadovų susitikime daug dėmesio skirta solidariam naštos pasidalijimui Aljanse, pabrėžta, kad visos 29 šalys narės didina išlaidas gynybai ir visos prisiėmė didesnius pajėgumų plėtros įsipareigojimus; patvirtinta NATO Parengties iniciatyva, pagal kurią Sąjungininkai iki 2020 turės paruošę 30 mechanizuotų batalionų, 30 lėktuvų eskadrilių ir 30 kovos laivų, pasirengusių veikti per 30 d.; priimta NATO Jungtinių oro pajėgų strategija, sutarta stiprinti NATO jūrų pajėgas, steigti kovos su hibridiniais išpuoliais paramos komandas; patvirtinta NATO mokymo misija Irake, sutarta dėl gynybos pajėgumų vystymo priemonių paketo Tunisui ir jau vykdomo paketo išplėtimo Jordanijai; Šiaurės Makedonija pakviesta pradėti derybas dėl narystės NATO.

2019 04 03–04 Vašingtone, kur prieš 70 m. pasirašyta Šiaurės Atlanto sutartis, vyko NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas, jie priėmė saugumui Juodosios jūros regione skirtų priemonių paketą, kurį sudaro papildomi Sąjungininkų veiksmai ir atitinkamų pajėgumų stiprinimas bei didesnės paramos Sakartvelui ir Ukrainai priemonės; susitikime daug dėmesio skirta Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties pažeidimui, JAV ir kiti Sąjungininkai dar kartą paragino Rusiją imtis reikiamų veiksmų sutarties išsaugojimui. 12 03–04 NATO lyderių susitikime Londone patvirtinta transatlantinio ryšio svarba ir priimta politinė deklaracija, kurioje pabrėžta Sąjungininkų vienybė ir solidarumas, pakartotas įsipareigojimas Vašingtono sutarties 5 straipsniui; Deklaracijoje įvardyta, kad Rusijos agresyvūs veiksmai kelia grėsmę euroatlantiniam saugumui; susitikime pabrėžta NATO ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo pažanga, pirmą kartą Kinija įvardinta kaip grėsmė.

2021 06 14 NATO vadovų susitikime Briuselyje patvirtinta NATO 2030 darbotvarkė, kurios tikslas – stiprinti Aljanso politinę ir karinę adaptaciją atsižvelgiant į ateities iššūkius; pagrindinės NATO 2030 veiklos kryptys: stiprinti politines konsultacijas, atgrasymą ir gynybą, didinti atsparumą, išsaugoti technologinį pranašumą, prisidėti prie taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos išsaugojimo, mokymų ir pajėgumų stiprinimo parama partneriams, adaptacija atsižvelgiant į klimato kaitos įtaką saugumui ir naujos strateginės koncepcijos parengimas.

2022 02 25 surengtas neeilinis NATO vadovų susitikimas, per kurį pasmerkta 02 24 Rusijos pradėta plataus masto karinė invazija į Ukrainą ir išreikštas solidarumas su Ukraina, t. p. paskelbta apie NATO gynybos planų aktyvavimą ir gynybos bei atgrasymo laikysenos sustiprinimą. 06 27–30 Madrido NATO vadovų susitikimo deklaracijoje paskelbta atgrasymo ir gynybos politikos transformacija, įsipareigojant dislokuoti papildomas, iki brigados lygio padidintas ir kovos veiksmams parengtas pajėgas NATO Rytų flange, susitarta dėl oro gynybos stiprinimo; priimta nauja NATO strateginė koncepcija, kurioje Rusija įvardinta kaip tiesioginė ir didžiausia grėsmė Aljansui; Koncepcijoje pirmą kartą paminėtas Kinijos iššūkis Aljanso interesams; per susitikimą Suomija ir Švedija pakviestos tapti NATO narėmis (Suomija ja tapo 2023, Švedija – 2024); patvirtinti nauji paramos paketai Ukrainai, Sakartvelui, Bosnijai ir Hercegovinai, t. p. Moldovai.

21 a. pradžioje NATO karinės išlaidos sudarė daugiau kaip 70 % visų pasaulio gynybos išlaidų. Šios organizacijos biudžetas 2019 buvo daugiau kaip 1 trilijonas, 2022 – apie 1 trilijonas JAV dolerių. Didžiausios išlaidos gynybai 2022 buvo šių narių (milijardais JAV dolerių): JAV (821), Jungtinės Karalystės (72), Vokietijos (63), Prancūzijos (56), Italijos (32), Kanados (28), Lenkijos (18), Nyderlandų (17), Ispanijos (15) ir Turkijos (9). NATO valstybių išlaidos gynybai 2016–21 pateikiamos 3 lentelėje, 2000–21 laikotarpiu – 4 lentelėje.

3

* Islandija yra 29-oji NATO narė, tačiau karinių išlaidų neturi.

4

NATO yra strateginis Lietuvos Respublikos partneris, garantuojantis tarptautinį saugumą. Lietuva yra NATO narė nuo 2004 03 29 (Lietuva ir NATO, Lietuvos tarptautinis saugumas).

L: Allied Command Structures in the New NATO Collingdale 1997; NATO Handbook Brussels 2001; L. S. Kaplan NATO Divided, NATO United: The Evoliution of an Alliance Westport 2004; M. I. Clausson NATO: Status, Relations, and Decision‑Making Hauppauge 2006; B. J. Collins NATO: A Guide to the Issues Santa Barbara 2011; L. S. Kaplan NATO before the Korean War: April 1949–June 1950 Kent 2013; D. P. Auerswald NATO in Afghanistan: Fighting Together, Fighting Alone Princeton 2014; M. F. Harsch The Power of Dependence: NATO–UN Cooperation in Crisis Management Oxford 2015.