natūrà (lot. natura – gamta), gamta arba gyvenamoji aplinka, kurioje dailininkas randa vaizdavimo objektų, pagal kuriuos kuria (piešia, tapo, lipdo). Iš natūros dažniausiai kuriami etiudai, eskizai, didesnio kūrinio fragmentai. Natūros studijavimas, atranka, interpretacija kito įvairiais dailės istorijos laikotarpiais, nelygu dailininko pasaulėžiūra, kūrybinė maniera, vyraujantis dailės stilius, filosofinės idėjos. Į natūrą buvo labai gilinamasi antikos, Renesanso, impresionizmo laikotarpiais, t. p. realizmo, natūralizmo dailėje. Senovės Egipto, viduramžių, 18–19 a. Vakarų Europos dailei, modernizmo, postmodernizmo epochos stiliams būdinga prieštaringas požiūris į natūrą, jos labai įvairi traktuotė.
2648