natūralióji mokyklà, natūrãlinė mokyklà, 19 a. 5 dešimtmečio rusų kritinio realizmo raidos pradinis etapas. Terminą pirmasis pavartojo F. Bulgarinas (1789–1859), kritiškai vertindamas apie V. Belinskį ir žurnalus Otečestvennye zapiski bei Sovremennik susitelkusių N. Gogolio kūrybos jaunųjų šalininkų grupuotę. V. Belinskis rusų literatūros 1846 ir 1847 metinėse apžvalgose propagavo kritinę literatūrą, pabrėžė A. Puškino, M. Lermontovo, N. Gogolio kūrybos liaudiškumą, teigiamai vertino natūraliosios mokyklos atstovų kūrybą. Grupuotė išleido N. Nekrasovo redaguotus almanachus Peterburgo fiziologija (Fiziologija Peterburga 2 dalys 1845) ir Peterburgo rinkinys (Peterburgskij sbornik 1846), D. Grigorovičiaus apysaką Vargo pelė Antonas (Goremyka Anton 1847). Natūraliosios mokyklos atstovų kūryboje vyravo socialinė tematika, daugiausia vaizduojamas mažojo žmogaus gyvenimas. Pagrindiniai šios mokyklos šalininkai – V. Dalis, F. Dostojevskis, A. Gercenas, I. Gončiarovas, D. Grigorovičius, N. Nekrasovas, M. Saltykovas-Ščedrinas, I. Turgenevas.
2271