natūralizmas

natūralzmas, sociologijos kryptis, visuomenę laikanti gamtos dalimi, gamtos dėsnius – lemiančiais visuomeninius procesus. Natūralizmo ištakos aptinkamos 19 amžiaus pradžioje A. Comte’s filosofiniuose svarstymuose ir sociologinio pozityvizmo plėtotėje. A. Comte’as siūlė socialiniams mokslams taikyti gamtos mokslų tyrimo metodus. 19 amžiaus pabaigoje É. Durkheimas teigė, kad socialinių mokslų svarbiausia gairė – socialinių reiškinių, kaip daiktų, nagrinėjimas. Socialiniai reiškiniai nėra žmonių valios padariniai, bet patys ją lemia. Pagal natūralizmą, socialinių mokslų uždavinys – tinkamas metodo parengimas ieškant analogijų su gamtos mokslais. Socialinis faktas nusako išorinius, objektyvius požymius, turinčius poveikio pavieniams individams, todėl mokslininko dėmesys perkeliamas į išorinę, tai yra gamtinę realybę. É. Durkheimas pasiūlė mokslines išvadas numatyti ne filosofiniu būdu, bet paprastai apibūdinti, pagal kokius išorinius požymius galima atpažinti moksliškai tiriamus faktus, kad mokslininkas sugebėtų juos pastebėti gamtoje. Moderniojoje sociologijoje natūralizmą neretai keičia antinatūralizmas, nes dauguma sociologų laikosi nuostatos, kad socialinį gyvenimą lemia žmonių veiksmai, o ne fizikos dėsniai, veikiantys gamtą.