natrinis balánsas, natūrine išraiška sudaromas materialinis balansas. Sudaromas kaip lentelė iš dviejų dalių: pirmojoje pateikiami ištekliai pagal jų gavimo šaltinius, antrojoje – išteklių sunaudojimas. Abiejų dalių sumos turi būti lygios. Natūrinis balansas gali būti metinis (pvz., žemės ūkio produktų), ketvirtinis, mėnesinis (kuro ir energijos).
LIETUVOJE didžiausią reikšmę turi energijos išteklių energijos balansas ir žemės ūkio produktų natūriniai balansai. Žemės ūkio produktų natūriniai balansai skaičiuojami nuo 1988. Nuo 2000 Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (nuo 2011 Lietuvos statistikos departamentas) pagal Europos Sąjungos metodiką sudaro bendruosius ir konkrečių rūšių augalininkystės produktų natūrinius balansus (iš viso 131), nuo 2003 – gyvulininkystės produktų natūrinius balansus (iš viso 67). Žemės ūkio produktų (grūdų, ankštinių augalų, cukraus, bulvių, vaisių, daržovių, mėsos, pieno, kiaušinių ir kitų) natūriniai balansai apima visas įmones, kurios augina (gamina), superka, perdirba, sandėliuoja ir parduoda žemės ūkio produktus. Pirmojoje dalyje parodomos ãtsargos laikotarpio pradžioje, gamyba ir importas, antrojoje – eksportas, vidaus vartojimas ir ãtsargos laikotarpio pabaigoje. Vidaus vartojimą sudaro straipsniai: sėklos, nuostoliai, pašarai, sunaudojimas pramonėje, perdirbimas maistui ir gyventojų vartojimas. Žemės ūkio produktų natūriniai balansai sudaromi ir kalendoriniams (nuo einamųjų metų sausio 1 iki gruodžio 31 dienos), ir ūkiniams metams (nuo praėjusių metų liepos 1 iki einamųjų metų birželio 30 dienos). Kai kuriems produktams nustatytos skirtingos ūkinių metų datos, pvz., obuoliams, kriaušėms, persikams, vynuogėms, žiediniams kopūstams, pomidorams – nuo balandžio 1 iki kovo 31 dienos, ryžiams – nuo rugsėjo 1 iki rugpjūčio 31 dienos. Natūriniuose balansuose pateikiamos informacijos pagrindiniai vartotojai yra šalies valdžios ir valdymo institucijos, verslo ir mokslo darbuotojai, žiniasklaida, Europos Sąjungos ir tarptautinės institucijos.
2687