natyvzmas (lot. nativus – įgimtas), palankumas, pirmenybės teikimas savo žmonių grupės nariams, jų protegavimas ignoruojant, eliminuojant svetimuosius (kitų grupių narius).
Natyvizmas aiškinamas keleriopai. Taip gali reikštis vietinių gyventojų politinis judėjimas prieš imigrantų, naujųjų ateivių reikalavimus suteikti jiems daugiau teisių, išimtinių gyvenimo sąlygų, autonomiją ir kita. Kartais natyvizmas nepagrįstai tapatinamas su ksenofobija arba asimiliacijos politika (asimiliacija). Natyvizmo atveju taip pat laikytinas 19 amžiaus trečiame dešimtmetyje–20 amžiaus pradžioje Jungtinėse Amerikos Valstijose paplitęs visuomeninis judėjimas, kurio tikslas – apsaugoti anglosaksų protestantų interesus. Buvo teigiama, kad jų teisės Jungtinėse Amerikos Valstijose esančios svaresnės negu vėliau atvykusių imigrantų. Judėjimas kilo kaip antikatalikiškas, vėliau buvo nukreiptas prieš visus atvykėlius (pavyzdžiui, japonus, filipiniečius, kinus ir kitus).
Natyvizmas vis dažniau suprantamas kaip savo etninės (kartais religinės, socialinės) grupės atstovų protegavimas. 21 amžiaus pradžioje natyvizmas gali būti suvokiamas dvejopai: kaip palankumas, pirmenybės teikimas vietiniams kilmės gyventojams, jų išskirtinis palaikymas ir imigrantų ignoravimas, šališkumas arba net nedraugiškumas jų atžvilgiu arba kaip vietinių, dažniausiai nevakariečių bendruomenių atgimimas ir priešinimasis akultūracijai, globalizacijos padariniams, pastangos išsaugoti savo autentiškumą (kultūrą, socialinę struktūrą, tradicijas, papročius), atkurti prarastą dvasinį ir materialinį paveldą.
2271