naudingumas

naudingùmas, prekės ar paslaugos vartotojui teikiamas pasitenkinimas. Naudingumo terminą 1789 pirmasis pavartojo J. Benthamas. Ekonomikos teorijoje skiriamas bendrasis (gaunamas iš visos suvartojamos prekės ar paslaugos apimties) ir papildomas, arba ribinis naudingumas (gaunamas vartojant kiekvieną papildomą prekės ar paslaugos vienetą). Vartojant daugiau prekės ar paslaugos vienetų bendrasis naudingumas didėja, o ribinis – mažėja. Vartotojų norai yra subjektyvūs, susiję ne su prekės savybėmis, o su paties vartotojo asmenybe, dėl to įvairiems žmonėms tų pačių gėrybių teikiamas naudingumas bus skirtingas. Tos pačios prekės ar paslaugos teikiamas naudingumas gali būti skirtingas skirtingu metu (pavyzdžiui, būsto šildymas svarbesnis žiemą), jam taip pat įtaką daro mada, gamtinės, šeiminės ir kitos aplinkybės, veikiančios vartotoją. Naudingumo maksimizavimas, renkantis iš daugelio alternatyvių prekių ir paslaugų rinkinių labiausiai tinkamą, yra vartotojo elgsenos pagrindas.