naudiniñkas, lietuvių kalbos vardažodžių ir įvardžių linksnis, atitinkantis kitų indoeuropiečių kalbų datyvą. Lietuvių kalboje naudininkas, siejamas su veiksmažodžiais ir veiksmažodiniais daiktavardžiais, dažniausiai žymi veiksmo paskirtį arba tikslą (dirbame darbus ateičiai), su bevardės giminės būdvardžiais – būsenos turėtoją (motinai skaudu), su kitomis būdvardžių formomis – daiktus ir asmenis, kurių atžvilgiu pasireiškia ypatybė (malonus akims). Su padalyviais naudininkas žymi veikėją arba būsenos turėtoją ir sudaro absoliutinę konstrukciją, vadinamąjį savaiminį naudininką (saulei tekant / patekėjus).
2352