Naũgardo respùblika, 12–15 a. Rusios valstybė.
Įkurta 1136 sukilusiems naugardiečiams nuvertus kunigaikštį Vsevolodą Mstislavičių. Sostinė – Didysis Naugardas. Iki 1348 į Naugardo respubliką įėjo ir Pskovo žemė.
Aukščiausia Naugardo respublikos valdžios institucija buvo visų laisvųjų vyrų susirinkimas – večė. Ji rinkdavo Naugardo respublikos kunigaikščius (jie būdavo naugardiečių kariuomenės vyriausieji vadai ir turėjo šiek tiek teisminių funkcijų), leido įstatymus, administracinėms pareigoms vykdyti rinkdavo tūkstantininkus ir miesto galvą (posadniką). Faktiškai miestą valdė Ponų taryba (suformuota 13 a. pabaigoje), kurioje vyravo bojarinai, pirkliai ir Bažnyčios hierarchai. Nuo 15 a. Ponų tarybai, o kartu ir visai Naugardo respublikai, vadovavo arkivyskupas. Naugardo respublikos kunigaikštis buvo kviečiamas večės iš kitų kunigaikštysčių.
Naugardo respublika buvo svarbus amatų, tranzitinės ir užsienio prekybos centras. 13 a. vieną svarbiausių savo kontorų čia įsteigė vokiečių Hanza. Užsienio pirkliams buvo suteikiamos specialios privilegijos. Naugardo respublika kolonizavo ugrofinų tautelių gyvenamas žemes, įsteigė ten miestų. 14 a. Naugardo respublikoje gyveno apie 400 000 žmonių. Naugardo respublika buvo ir žymus senovės rusų kultūros centras – susiklostė savitos architektūros, tapybos mokyklos, vienuolynuose buvo rašomi metraščiai. Daugelis naugardiečių buvo raštingi. Naugardo respublika priešinosi švedų ir Livonijos ordino ekspansijai (Nevos mūšis, 1240, Ledo mūšis, 1242). 13 a. 3 dešimtmetyje naugardiečiai ir lietuviai surengė kelis bendrus žygius prieš Livonijos ordiną, 1264 Mindaugas ir Naugardo respublika vėl sudarė sąjungą prieš ordiną. 13 a. viduryje Naugardo respublika pripažino formalią Aukso ordos valdžią ir mokėjo jai duoklę.
Ledo mūšis, 1242 (Iliustruotojo metraščių sąvado miniatiūra, 16 a. antra pusė)
Nuo 14 a. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė siekė pajungti Naugardo respubliką savo politinei įtakai. Dėl jos ėmė varžytis sustiprėjusi Tverė ir kylanti Maskva. Pablogėjus santykiams su Maskvos kunigaikštyste Naugardo respublikos večė kvietėsi kunigaikščius iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės: Narimantą Gediminaitį (1332–35), jo sūnų Patrikijų, Lengvenį Algirdaitį (1389–92, 1407–12), Jurijų Lengvenaitį (1431–44, 1445–59). Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įtaka Naugardo respublikai sustiprėjo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto laikais. Vėliau persvarą įgijo Maskvos didžioji kunigaikštystė. Bijodama Maskvos valdovų despotizmo Naugardo respublika 1470 pripažino Kazimierą Jogailaitį savo valdovu, bet konkrečios jo pagalbos nesulaukė. 1478 Ivanas III prijungė Naugardo respubliką prie Maskvos didžiosios kunigaikštystės.
Novgorodo respublika