naujãdarai, nauji dariniai, vediniai arba dūriniai. Naujadarai yra viena neologizmų rūšių. Naujadarų naujumas gali būti suprantamas diachroniškai (pvz., 17 a. pirmųjų lietuvių kalbos žodynų autoriaus K. Sirvydo naujadarai kupranugaris, valgykla) arba sinchroniškai (pvz., naujumo atspalvį tebeturintys naujadarai programišius, tinklaraštis). Dalis naujas realijas įvardijančių naujadarų, dažniausiai atsiradę kaip skolinių atitikmenys, ilgainiui paplinta vartosenoje, tampa įprastais žodžiais (pvz., minėtieji K. Sirvydo naujadarai, 20 a. 10 dešimtmečio naujadarai dėlionė, mėsainis). Neįsitvirtinę vartosenoje naujadarai išsaugo naujumo atspalvį (pvz., K. Sirvydo naujadarai vaikavedis ‘pedagogas’, veizdyklės ‘akiniai’, 20 a. 10 dešimtmečio naujadaras dėstas, vaizdaskiautės ‘dėlionė’). Neblėstantis naujumo įspūdis būdingas okaziniams naujadarams (okaziniai dariniai; pvz., mėlynkojinizmas). Naujumo atspalvio neturi potenciniai naujadarai (potenciniai dariniai; pvz., naršytojas ‘internautas’).
L: K. Pakalka K. Širvydo „Dictionarium trium lingvarum“ naujadarai / Lietuvių kalbotyros klausimai t. 4 1961; V. Urbutis Žodžių darybos teorija Vilnius 2009; J. Palionis Aušrininkų ir varpininkų leksinių naujadarų kūryba Vilnius 2014.
899