naujagimis

naujãgimis, žmogaus vaikas nuo gimimo iki 29 dienos po gimimo. Naujagimis vertinamas pagal vadinamąjį gestacinį amžių. Gestacinio amžiaus trukmė skaičiuojama nuo pirmosios paskutinių normalių mėnesinių dienos iki vaiko gimimo. Pagal gestacinį amžių, naujagimiai būna neišnešioti (mažiau kaip 259 dienos), išnešioti (gimę 259–293 d.) ir pernešioti (gimę po daugiau kaip 294 dienų). Neišnešiotas naujagimis laikomas gebančiu išgyventi gimęs nuo 22 nėštumo savaitės ir 500 g kūno masės. Pagal gimimo kūno masę, naujagimis būna normalios gimimo masės (daugiau kaip 2500 g), mažos (mažiau kaip 2500 g), labai mažos (mažiau kaip 1500 g) ir itin mažos gimimo kūno masės (mažiau kaip 1000 g). To paties gestacinio amžiaus naujagimių fizinė raida gali labai skirtis; ji vertinama procentilių metodu. Pagal tai naujagimiai būna hipotrofiški (kūno masė tam tikrą gestacijos savaitę yra mažesnė nei 10 procentilių), eutrofiški (tarp 10 ir 90 procentilių), paratrofiški (daugiau kaip 90 procentilių). Taip pat vertinamas ir naujagimio ūgis (normalus yra apie 48–56 cm.) Sveikas išnešiotas naujagimis turi poodžio riebalų sankaupų skruostų, nosies, sprando (kaklas atrodo trumpas), dilbių srityse. Oda rausva, švelni, dėl spaudimo gimdant naujagimio kūne gali būti gimdymo dėmių (kai kurios išnyksta greitai, kitos pastebimos iki kelerių metų, paryškėja verkiant, karščiuojant), prakaito liaukos nepakankamai išsivysčiusios. Naujagimis kvėpuoja 35–45 kartus per minutę, jo širdis plaka 120–140 kartų per minutę. Naujagimis dažniausiai miega (apie 20 valandų per parą), atsibunda dėl alkio, skausmo, šalčio ar kitų nemalonių pojūčių. Naujagimio galva, palyginti su kūnu, neproporcingai didelė, plika arba apaugusi švelniais plaukeliais, su momenėliais, kaklo raumenys silpni, nosis, kartais kakta, smakras būna nusėti mažyčiais baltais taškeliais – užsikimšusiomis riebalinėmis liaukomis, kurie savaime išnyksta per kelias savaites. Plaštakos ir pėdos dažnai vėsios, net melsvokos dėl silpnesnės kraujotakos, tamsesnės negu kūnas. Visų naujagimių akys mėlynos arba pilkos (rainelės pigmentinės ląstelės nepakankamai išsivysčiusios), dar aiškiai nemato, bet užsimerkia nuo ryškios šviesos, į objektus žvilgsnio nesutelkia. Ramiai gulinčio naujagimio rankos ir kojos sulenktos, plaštakos sugniaužtos (vadinamoji fleksinė poza). Rengiant naujagimį gali drebėti galūnės, smakras. Naujagimiui būdingi tam tikri refleksai: ieškojimo (palietus lūpų kampą naujagimis suka galvą ir žiojasi), čiulpimo (palietus gomurį čiulpia įkištą krūtį, pirštą), Moro (iki 5–6 mėnesių išsilaikantis stresinis refleksas išsigandus garso ar staigaus judesio – naujagimis išskečia rankas į šonus, paskui apglėbia save), toninis kaklo (galvą pasukus į vieną pusę ranka toje pusėje išsitiesia, o priešingoje pusėje per alkūnę lieka sulenkta – vadinamoji fechtuotojo poza; lieka iki 6–7 mėnesių), griebimo (palietus delną pirštai susigniaužia į kumštį; lieka iki 2 mėnesių), Babinskio (pabraukus padą išsiskleidžia pirštukai; lieka iki 2 metų), žingsniavimo (laikant už pažastų ir atrėmus padus į stalą naujagimis žingsniuoja). Beveik visi sveiki naujagimiai pirmąsias 3 paras mažai šlapinasi, kartais šlapimas būna oranžinės spalvos (dėl šlapimo rūgšties kristalų), vėliau – 15–20 kartų per parą, tuštinasi iš pradžių mekonijumi, vėliau košės pavidalo išmatomis 4–7 kartus per parą (dažniausiai po kiekvieno maitinimo). 80–90 % naujagimių pirmąją ar antrąją gyvenimo savaitę oda ir gleivinės šiek tiek pagelsta (vadinamoji fiziologinė gelta). Pirmomis paromis po gimimo naujagimio kūno masė sumažėja apie 10 % (fiziologinio svorio kritimas) per 2 savaites kūno masė pasiekia gimimo masę. Virkštelės liekana nukrinta po 5–7 dienų, bamba užgyja po 12–14 dienų. 3–7 dieną 2/3 naujagimių dėl motinos estrogenų poveikio paburksta krūtys, mergaitėms iš makšties skiriasi baltos gleivės). Sveikas naujagimis, kai nemiega, įnirtingai spardosi. Gulėdamas ant pilvo jis pakaitomis tiesia tai vieną, tai kitą koją ir kelia rankas prie veido. Pajutęs, kad padui yra į ką atsispirti, jis trukčiojamais judesiais ant slidaus pagrindo šliaužia į priekį, o galvą netvirtai kilsteli ir didelėmis pastangomis pakreipia į kitą pusę. Naujagimis negali sėdėti, tiesiai laikyti galvos (ji virsta į vieną ar kitą pusę), jos pakelti gulėdamas ant pilvo. Sveiką naujagimį ramina prisilietimas: jis nurimsta paimtas ant rankų, priglaustas prie krūties, išskyrus, kai yra alkanas arba jam skauda. Sveikas naujagimis bet kokį nepasitenkinimą reiškia kuo garsiau rėkdamas. Tinkamiausias naujagimio maistas – motinos pienas.