Naujàsis Džèrsis (New Jersey), NJ, valstija Jungtinių Amerikos Valstijų rytuose, prie Atlanto vandenyno.
Plotas 19 210 km2. 9,26 mln. gyventojų (2022). 21,9 % Naujojo Džersio gyventojų yra ispanakalbiai, 15,4 % – juodaodžiai, 10,5 % – išeiviai iš Azijos (2022).
Jersey City centras prie Hudsono upės, tolumoje, už Hackensacko upės – Newarkas
Centras – Trentonas (89 700 gyventojų, 2022); kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų; 2022): Newarkas (305,3), Jersey City (286,7), Patersonas (156,7), Elizabethas (134,3). Dauguma Naujojo Džersio miestų priklauso Niujorko (Niujorko–Newarko–Jersey City metropolinei statistinei teritorijai) ir Filadelfijos aglomeracijoms.
Naujojo Džersio teritorijos pietinę ir vidurinę dalį užima Atlanto vandenyno pakrantės žemuma, šiaurinę – Apalačų kalnų dalys. Subtropinis jūrinis klimatas. Sausio vidutinė temperatūra –1 °C, liepos 23 °C. Per metus iškrinta 1140 mm kritulių.
Didžiausios upės – Delaveras, Hudsonas, Passaicas, Hackensackas, Raritanas. Didžiausias ežeras – Hopatcongas. Daug pelkių. Miškai užima 42,3 % Naujojo Džersio teritorijos; daugiausia auga ąžuolai, beržai, uosiai, laukinės azalijos.
Kasama smėlis, žvyras, molis, bazaltas, durpės. Chemijos, farmacijos, elektros ir elektronikos įrenginių, telekomunikacijų, aviacijos, poligrafijos, maisto (vaisių ir daržovių konservų), naftos perdirbimo pramonė, metalurgija (vario, alavo, sidabro, titano lydymas), automobilių surinkimas. Dailieji amatai (stiklo, keramikos dirbiniai). Pramonės svarbiausi centrai – Newarkas, Elizabethas, Jersey City. Auginama daržovės, vaismedžiai, riešutmedžiai. Pieninė galvijininkystė, paukštininkystė. Žvejyba; daugiausia sugaunama moliuskų, kalmarų, ryklių, silkių, skumbrių. Turizmas (pajūrio kurortai, parkai). Prekybos svarbiausi uostai – Newarkas, Elizabethas, Bayonne’as, Jersey City, Hobokenas, Perth Amboy. Newarko tarptautinis oro uostas.
Naujojo Džersio valstijos centras Trentonas
Istorija
Dabartinę Naujojo Džersio teritoriją, kurioje gyveno indėnai delavarai, 17 a. pradžioje tyrė anglas H. Hudsonas, nuo apie 1620 kolonizavo olandai ir švedai. 1625 regionas tapo Naujosios Švedijos kolonijos, kuri 1655 buvo prijungta prie Naujųjų Nyderlandų, dalimi. 1664 dabartinį Naująjį Džersį, kaip ir visus Naujuosius Nyderlandus, perėmė anglai. Iki 1738 jį valdė Niujorko kolonijos gubernatorius, vėliau sukurta atskira kolonija. Naujojo Džersio teritorijoje vyko 1775–83 Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybės karo veiksmai (1776 mūšis ties Trentonu, 1777 – ties Princetonu), jis paeiliui priklausė tai vienai, tai kitai kariaujančiai pusei. 1787 Naujasis Džersis trečiasis ratifikavo Jungtinių Amerikos Valstijų konstituciją (viena vadinamųjų valstijų steigėjų). 19 a. Naujasis Džersis buvo vienas abolicionizmo centrų, valstijoje sparčiai plėtojosi pramonė, apsigyveno daug imigrantų iš Europos. 20 a. paskutiniais dešimtmečiais Naujasis Džersis faktiškai tapo Niujorko aglomeracijos dalimi. Naujajam Džersiui būdinga labai išplėtota infrastruktūra ir aukštas pragyvenimo lygis.
Lietuviai
Pirmieji lietuviai Naujajame Džersyje kūrėsi jau 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje. Nuo 19 a. pabaigos daugiausia jų apsigyvendavo Elizabethe (Elizabeth. LIETUVIAI), Jersey City (Jersey City. LIETUVIAI), Kearny (Kearny. LIETUVIAI), Lindene (Linden. LIETUVIAI), Newarke (Newark. LIETUVIAI). 1952–96 veikė JAV lietuvių bendruomenės Naujojo Džersio apygarda (sudarė Elizabetho, Jersey City, Kearny-Harrisono, Lindeno, Newarko ir Patersono apylinkės); 1996 dar veikusios Elizabetho ir Newarko apylinkės priskirtos JAV lietuvių bendruomenės Pietryčių apygardai. 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje Naujajame Džersyje įsikūrė nemažai naujai atvykusių lietuvių. 2010 daugiausia jų iniciatyva įsteigta trečioji JAV lietuvių bendruomenės apylinkė Naujajame Džersyje – Centrinio Naujojo Džersio (2014 turėjo daugiau kaip 200 narių). Jacksone veikia šios apylinkės lituanistinė mokykla Lietuvėlė (nuo 2010), tautinių šokių grupė Viesulas, vaikų muzikos grupė Spindulėlis. Naujojo Džersio lietuviai aktyviai dalyvauja Niujorko lietuvių renginiuose.
-Niu Džersis