Naujàsis realzmas (pranc. Nouveau Réalisme), naujàsis realzmas, 20 a. antros pusės vėlyvojo modernizmo dailininkų grupuotė; poparto prancūziškoji atmaina. Susiklostė 7 dešimtmetyje Paryžiaus meno aplinkoje. 1960 pirmasis terminą pavartojo ir manifestą parašė prancūzų dailės kritikas Pierre’as Restany, recenzuodamas Y. Kleino, Armano, J. Tinguely, François Dufrêne’o, Raymond’o Hainso, J. Villeglé parodą Milane. Nariai siekė fiksuoti socialinę realybę be ketinimo ją kvestionuoti. Svarbus įkvėpimo šaltinis jiems buvo dada judėjimas, kūrybą grindė masinės kultūros įvaizdžiais (reklaminiai plakatai, žurnalų, laikraščių nuotraukos). Plėtota koliažo, asambliažo, papjė mašė technikos, kurti objektai, kompozicijose naudoti gatavi daiktai (ready‑made). Kiti žymesni Naujojo realizmo atstovai: D. Spoerri, Césaras, M. Rotella, N. de Saint Phalle, Gérard’as Deschamps’as, Christo.
2271