Naujeji mẽtai, daugumos pasaulio tautų viena svarbiausių švenčių; pirmoji pagal tos šalies kalendorių metų diena.
Šventės datos
Naujųjų metų festivalis Vietname (Ho Chi Minh, 2015 02 18)
Europoje įvairiais laikais nauji metai buvo pradedami kovo 1 dieną (senovės Romoje iki Julijaus kalendoriaus įvedimo, Frankų valstybėje iki 8 amžiaus, Venecijoje iki 1797, Rusioje iki 15 amžiaus pabaigos), kovo 25 dieną (Florencijoje ir Pisoje iki 1749), penktadienį arba šeštadienį prieš Velykas (Prancūzijoje), rugsėjo 1 dieną (Bizantijoje, Rusijoje 15 amžiaus pabaigoje–17 amžiuje), gruodžio 25 dieną – per Kalėdas (kai kuriuose Vakarų Europos kraštuose viduramžiais).
Nuo 20 amžiaus antros pusės visoje Europoje, Amerikoje, Australijoje Naujieji metai švenčiami sausio 1 dieną. Šios datos buvo laikomasi senovės Romoje nuo Julijaus kalendoriaus įvedimo 46 prieš Kristų, kai kuriuose Vakarų Europos kraštuose viduramžiais; ji įsigalėjo nuo 17 amžiaus pabaigos (popiežiaus Inocento XII bule 1691 įvesta katalikiškuose kraštuose); nuo 1699 – Rusijoje. Šalyse, kuriose laikomasi Mėnulio kalendoriaus ir Saulės kalendoriaus (Japonijoje, Kinijoje, Korėjoje, Vietname), Naujieji metai būna tarp sausio 20 ir vasario 20 dienos; Izraelyje – tarp rugsėjo 5 ir spalio 5 dienos; Šiaurės Afrikos ir Vakarų Azijos musulmonų šalyse pagal ten naudojamą Mėnulio kalendorių Naujieji metai gali būti bet kurį atogrąžinių metų mėnesį ir dieną.
Papročiai
tradicinė Senųjų Naujųjų metų šventė Polocke (Vitebsko sritis, 2018)
Per Naujuosius metus daugumoje tautų įprasta priimti svečius, pietų kraštuose gatvėse rengiami pasilinksminimai. Nuo antikos laikų gyvuoja paprotys šia proga dovanoti artimiesiems dovanų, siųsti sveikinimus. Europos žemdirbių Naujųjų metų šventė buvo žiemos švenčių ciklo dalis. Kaip ir kitomis to ciklo švenčių dienomis, būrimais buvo siekiama spėti ateitį, magiškais veiksmais įgyti laimės ir gerovės. 20 amžiuje Naujųjų metų papročiai buvo užmiršti arba prarado savo magiškąją prasmę. Miestų gyventojai dažniausiai švenčia Naujųjų metų išvakares.
Naujieji metai Lietuvoje
Lietuvoje Naujųjų metų papročiai neišsiskyrė iš kitų žiemos ciklo valstiečių švenčių, švenčiamų nuo Kūčių iki Trijų Karalių; tas laikas buvo vadinamas tarpušvente, tarpukalėdžiais. 19 amžiaus pabaigoje daugelyje Lietuvos vietų dar buvo valgomos vadinamosios kūčelės (jų valgiai ir papročiai buvo panašūs į kūčių). Kai kur per Naujuosius metus vaikščiodavo kaukėti persirengėliai (dažniausia vyrai), vaidindavo senuosius ir naujuosius metus. Buvo paplitę vedybiniai būrimai, spėjimai iš Naujųjų metų nakties apie ateinančio pavasario ir vasaros orus, derlių, linkėjimai sėkmės, geros sveikatos. Kai kur Žemaitijoje susirinkęs jaunimas Naujųjų metų naktį degindavo šiaudų kūlį – senuosius metus. Naujųjų metų dieną ūkininkai iš miestelio grįžti namo skubėdavo pirmieji – tikėta, kad ir darbus nudirbsią pirmieji.
naujametiniai fejerverkai Vilniuje (2017 01 01)
Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje buvo diegiamos SSRS įsigalėjusios tradicijos – šeimose rengiamos naujų metų sutikimo vaišės, vaikų darželiuose, mokyklose, darbo kolektyvuose – karnavalai su vadinamuoju Seneliu Šalčiu. Siekta sumenkinti Kūčių ir Kalėdų reikšmę, Naujuosius metus paversti svarbiausia nereligine žiemos švente.
L: S. Kiselienė Lietuvių kalendorinės šventės Kaunas 1997.
2271