Naujieji Osmanai
Naujeji Osmãnai (Yeni Osmanlilar), turkų inteligentų slapta politinė organizacija, veikusi 19 a. antroje pusėje. 1865 Stambule šią organizaciją įkūrė Namıkas Kemalis, Ziya Paşa, A. Suavi. Tikslas – pakeisti sultono vienvaldystę konstitucine santvarka, įvykdyti pažangias reformas. Naujieji Osmanai buvo priešiški Osmanų imperijos neturkų tautų savarankiškumo teisei, skelbė utopinę vieningos osmanų nacijos idėją. Naujųjų Osmanų šalininkų sąjūdis apėmė didelę dalį pažangiosios visuomenės. 1876 su Naujaisiais Osmanais susijęs didysis viziris Midhat Paşa ir kiti vyriausybės nariai įvykdė valstybinį perversmą ir nuo valdžios nušalino sultoną Abdiulazizą (valdė 1861–76). Sultonu tapęs Abdiulchamidas II (valdė 1876–1909) patvirtino Midhat Paşos ir vieno Naujųjų Osmanų vadovų Namıko Kemalio parengtą pirmąją Osmanų imperijos konstituciją (paskelbta 1876 12). Įsitvirtinęs valdžioje 1877 Abdiulchamidas II pašalino iš didžiojo vizirio pareigų Midhat Paşą, represavo daug Naujųjų Osmanų narių, 1878 paskelbė konstituciją negaliojančia, paleido parlamentą (Medžlisą). Naujųjų Osmanų veiklą 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje tęsė jaunaturkiai.