Naujóji Apãštalų Bažnýčia, krikščioniška denominacija su atkurta apaštalų tarnyste.
Doktrina
Pripažįsta Švenčiausiąją Trejybę, Jėzaus Kristaus dieviškumą, mirtį ant kryžiaus, prisikėlimą bei jo atpirkimo auką. Save laiko išskirtine, svarbiausia šių dienų Bažnyčia, vieninteliu paskutiniųjų laikų atnaujintu išganymo darbu bei tiesiogine pirmosios apaštalų Bažnyčios tąsa. Todėl nepalaiko oficialių ekumeninių ryšių. Tikėjimo pagrindu laiko Bibliją, apaštalų darbus bei mokymus. Be Krikšto ir Komunijos, turi ir trečiąjį – Paženklinimo – sakramentą, kurį teikiant (dažniausiai teikiamas jaunuoliams) apaštalas jo gavėjui duoda Šventąją Dvasią, taip padarydamas jį Dievo vaiku. Sakramentai atstovavimo būdu gali būti teikiami ir mirusiesiems, praktikuojama ir malda už mirusiuosius. Naujosios Apaštalų Bažnyčios liturgija ir pamaldų tvarka turi katalikų ir protestantų liturginių elementų. Naujoji Apaštalų Bažnyčia nedalyvauja visuomeninėje ar politinėje veikloje; didelę reikšmę skiria ypatingu laikomam vidiniam bendruomenės gyvenimui.
Struktūra
Veikia gerai sureguliuoti savitarpio pagalbos mechanizmai (pvz., turtingesnių šalių bendruomenės daug padeda vargingesnėms). Bažnyčiai vadovauja vyriausiasis apaštalas. Jis skiria kitus apaštalus, turi įgaliojimus kaip Jėzaus Kristaus vietininkas vadovauti Bažnyčiai, autoritetingai aiškinti Bibliją bei priimti Dievo apreiškimą. Atskiriems Naujosios Apaštalų Bažnyčios regionams vadovauti vyriausiasis apaštalas skiria apaštalus (21 a. pradžioje buvo virš 200), vyskupus, krašto evangelistą, krašto vyresnįjį; bendruomenėms vadovauja kunigai, diakonai, subdiakonai.
sNaujoji Apaštalų Bažnyčia tradiciškai stipri vokiškai kalbančiose šalyse (apie 400 000 narių), nuo 20 a. pabaigos sekėjų sparčiai daugėja visame pasaulyje (1989 Naujoji Apaštalų Bažnyčia veikė 173 šalyse, 2020 yra apie 9 mln. narių, daugiausia Afrikoje – Kongo Demokratinėje Respublikoje, Zambijoje, Angoloje, Pietų Afrikos Respublikoje). Naujosios Apaštalų Bažnyčios centrinė būstinė yra Ciuriche.
Istorija
Naujoji Apaštalų Bažnyčia kilo apie 1830 iš katalikų apaštališkojo judėjimo Bavarijoje ir Anglijoje. Tikintis greito Jėzaus Kristaus antrojo atėjimo ir siekiant jam tinkamai pasirengti vienoje Londono bažnyčioje, vadovaujant katalikų dvasininkui E. Irvingui, 1832–35 įšventinta 12 apaštalų, kurie turėjo suvienyti Bažnyčią. Vokiškoji judėjimo šaka nuo 1860 pradėjo šventinti daugiau apaštalų, dėl to iš katalikų apaštalinio judėjimo buvo pašalinta. 1863 įkūrė Visuotinę krikščioniškąją apaštalinę misiją, 1938 pavadintą Naująja Apaštalų Bažnyčia. Vadovaujant apaštalui F. Krebsui 1896 buvo įvesta vyriausiojo apaštalo tarnystė.
Naujoji Apaštalų Bažnyčia Lietuvoje
Lietuvoje pirmosios Naujosios Apaštalų Bažnyčios bendruomenės atsirado Klaipėdos krašte. Irvingistų bendruomenė Lietuvos dabartinėje teritorijoje susikūrė 19 a. 4 dešimtmetyje Klaipėdoje (viena pirmųjų bendruomenių žemyninėje Europoje); ją sudarė daugiausia škotų kilmės asmenys. Po 1923, Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos Respublikos, veikė Šilutės (nuo 1902; iki 1944 turėjo maldos namus), Priekulės, Paleičių (Šilutės rj.), Saugų ir Klaipėdos (visos nuo 1910), Kybartų (nuo 1914) ir kitos bendruomenės (iki 1940 buvo 9). SSRS okupavus Lietuvą Naujosios Apaštalų Bažnyčios veikla nutrūko. Atkurta 1992; 2017 buvo virš 3050 narių, 22 bendruomenė, jos suskirstytos į 2 regionus: Rytų ir Vakarų. Vadovauja Lietuvos Naujosios Apaštalų Bažnyčios religinis centras Vilniuje. 2017 Lietuvos Naujajai Apaštalų Bažnyčiai suteiktas valstybės pripažinimas.
473