„Naujoji banga“ (angl. „New Wave“), 20 a. 6 dešimtmečio pabaigos – 7 dešimtmečio vidurio anglų dramaturgijos kryptis. Naujosios bangos dramaturgai (N. F. Simpsonas, B. Behanas, R. Boltas, 1924–95, B. Kopsas, g. 1926, J. Osborne’as, H. Pinteris, J. Ardenas, A. Weskeris, Sh. Delaney) priklausė Įpykusių jaunuolių grupei. Jie kėlė aktualias socialines, politines ir dorovines gyvenimo problemas, dramų herojais tapo žemųjų ir vidurinių visuomenės sluoksnių atstovai. Naujosios bangos dramose vyrauja maišto, protesto prieš socialinę neteisybę, kultūros primityvumą, veidmainingą dorovę tematika, vaizduojamai realybei būdinga taiklus absurdas, tiesmukumas, ryšku ironija, grotesko elementai, gyva šnekamoji kalba. Realistiniai ir natūralistiniai motyvai (rutina, kasdieninis darbas, stereotipai) derinami su romantiniais bruožais. 7 dešimtmetyje susiformavo vadinamoji antroji banga (dramaturgai D. Merceris, 1928–80, Ch. Woodas, g. 1932, D. Storey, T. Stoppardas, A. Ayckbournas, H. Brentonas, g. 1942).
387