„Naujoji banga“ („Nouvelle Vague“), 6–7 dešimtmečio Prancūzijos kino kryptis. Sąvoka pirmąkart pavartota 1959 žurnale L’Express surengtoje sociologinėje apklausoje. Iš pradžių ji reiškė naujovišką, jaunatvišką laiko dvasią, vėliau imta taikyti tuo metu debiutavusių režisierių filmams. Žymiausi atstovai C. Chabrolis, J.‑L. Godard’as, É. Rohmeras, J. Rivette’as, F. Truffaut iš pradžių žurnale Cahiers du Cinéma reiškėsi kaip radikalūs kritikai, juos globojo kino kritikas ir teoretikas A. Bazinas. Straipsniuose jie aštriai kritikavo Prancūzijos kino gamybos sistemą, vyresniąją režisierių kartą, įsigalėjusią vertybių sistemą, žavėjosi A. Hitchcocko, N. Ray, J. Renoiro, J. Vigo filmais, išgrynino Naujosios bangos teorinius pamatus. Rėmėsi A. Astruco pasiūlytu vadinamuoju kameros‑plunksnos metodu, pagal kurį kinas turi tapti lanksčia raiškos priemone – tokia kaip ir kiti menai. Priešino kino bendrovių ir autorinį kiną, savitomis priemonėmis išreiškiantį kūrėjo individualybę, ragino konkretų filmą vertinti atsižvelgiant į režisieriaus kūrybos visumą.
Tarptautinį pripažinimą pelnė Naujosios bangos debiutiniai filmai 400 smūgių (Les Quatre cents coups 1959, režisierius F. Truffaut), Gražuolis Seržas (Le Beau Serge 1958, režisierius C. Chabrolis), Hirosima, mano meile (Hiroshima mon amour 1959, režisierius A. Resnais), Iki paskutinio atodūsio (À bout de souffle 1960, režisierius J.‑L. Godard’as), Paryžius priklauso mums (Paris nous appartient 1961, režisierius J. Rivette’as). Filmuose atsisakyta tradicinio filmavimo stiliaus, ryšku eliptinis pasakojimas, svarbios mizanscenos. Būdinga maišto prieš Vakarų civilizaciją, pasaulio ir žmogaus nepažinumo, kino savimonės temos. Techniniu požiūriu stilistikai turėjo įtakos nešiojama filmavimo aparatūra, itin jautri kino juosta, nauja apšvietimo ir garso įrašymo technika. Filmai nedidelio biudžeto, nufilmuoti per trumpą laiką natūroje.
Kiti žymesni režisieriai: A. Astrucas, J. Demy, J. Doniolis–Valcroze’as (1920–89), J. Eustache’as (1938–81), C. Lelouchas, L. Malle’is, A. Varda. Naujosios bangos aktoriai: B. Bardot, J.‑P. Belmondo, A. Karina, J.‑P. Léaud.
Sutapo su naujojo romano atsiradimu, poststruktūralizmu. Turėjo didelę įtaką pasaulio kinui, šiuolaikinei kino kalbai susiklostyti.
1863