Naujóji ekonòminė poltika, nèpas, NEP (sutrumpintai iš rus. Novaja ekonomičeskaja politika), Sovietų Rusijos ir SSRS ekonomikos politika, vykdyta 1921–29.
Priežastys
Nutarimas dėl Naujosios ekonominės politikos įvedimo V. Lenino iniciatyva buvo priimtas 1921 pavasarį Rusijos komunistų partijos (bolševikų) X suvažiavime. Priimti šį sprendimą privertė katastrofiška šalies ūkio padėtis (1921 – tik 12 % ikikarinės pramonės gamybos), badas ir sukilimais prasiveržęs visuomenės nepasitenkinimas nuo 1918 vykdyta karinio komunizmo politika (Naujosios ekonominės politikos oficialus tikslas – atkurti ūkį ir sudaryti prielaidas pereiti prie socializmo – faktiškai pripažintas menševikų teiginys, kad Rusija socialistiniams pertvarkymams dar nesubrendusi).
Pagrindinės priemonės
Vykdant Naująją ekonominę politiką SSRS ūkyje buvo laikinai sugrįžta prie kai kurių rinkos ūkio principų ir įvairių nuosavybės formų. Kaimą itin alinęs maisto atsargų nusavinimas 1921 03 buvo pakeistas mokesčiu maisto produktais, valstiečiams leista laisvai prekiauti atliekamais žemės ūkio produktais, nuomoti žemę, naudoti samdomąją jėgą. Leista pramonės įmonių privati nuosavybė ir smulkusis verslas. Imta teikti koncesijas užsienio kapitalui. 1922–24 įvykdyta pinigų reforma (rublis tapo konvertuojamas). Svarbiausios ūkio sritys (bankai, užsienio prekyba, stambioji pramonė) liko kontroliuojamos valstybės. Dėl Naujosios ekonominės politikos SSRS ūkis netrukus iš esmės buvo atkurtas (1927 šalies pramonė ir žemės ūkis maždaug pasiekė 1913 lygį).
parduotuvės Petrograde (3 dešimtmečio pradžia)
Vertinimas
Vis dėlto dauguma SSRS vadovybės manė, kad Naujoji ekonominė politika yra atsitraukimas nuo socializmo. Nuo 3 dešimtmečio vidurio (po V. Lenino mirties) Naująją ekonominę politiką siekta pamažu nutraukti: pramonėje panaikinti sindikatai, mokesčiais ir administracinėmis priemonėmis siekta riboti privatų verslą ir išstumti privatų kapitalą. Imta kurti centralizuotą ūkio valdymo sistemą. Prieš valstybės koncesijas griežtai pasisakė Visasąjunginės komunistų partijos (bolševikų) Centro komiteto nariai G. Zinovjevas, L. Kamenevas, vėliau – ir J. Stalinas. Besiformuojančias pasiturinčių miesto (vadinamieji nepmanai) ir kaimo (vadinamieji buožės) gyventojų grupes imta vertinti kaip naująją buržuaziją.
nepmanai Leningrado viešbučio Evropejskaja restorane (1924)
NEP pabaiga
Dėl vadinamųjų kainų žirklių – žemės ūkio produkcijos ir pramonės prekių kainų disproporcijos (žemės ūkis plėtojosi sparčiau ir buvo produktyvesnis) 1927–28 žiemą miestuose ėmė trūkti maisto produktų – valstiečiai nebuvo suinteresuoti pardavinėti savo produkcijos (taigi nepavyko įgyvendinti vieno Naujosios ekonominės politikos tikslų – sustiprinti darbininkų ir valstiečių sąjungą). Tai paskatino politinius oponentus įveikusį ir valdžioje įsitvirtinusį J. Staliną atsisakyti iki tol skatintos kooperacijos. 1929 Naujoji ekonominė politika buvo nutraukta ir pradėta prievartinė žemės ūkio kolektyvizacija.
Novaja ekonomičeskaja politika