Naujóji ekonòminė poltika (New Economic Policy), 1970–73 Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento R. Nixono vykdyta valstybės ekonominės politikos programa.
1969 labai sumažėjo pramoninė gamyba (per metus – 8 %), didėjo nedarbas, biudžeto deficitas, krito akcijų vertė, mažėjo korporacijų pelnas, prasidėjo didelių bendrovių bankrotai. Ekonominis nuosmukis paskatino kainų ir infliacijos didėjimą. R. Nixonas propagavo vadinamąjį naująjį federalizmą (federalinio biudžeto lėšų, perduodamų valstijų ir vietos valdžios institucijoms, dalies didinimas). 1971 R. Nixono administracija ėmėsi ekonomikos stimuliavimo specialių priemonių: paskelbta keturių etapų Naujoji ekonominė politika.
Pirmajame etape buvo įvykdytas 90 d. trukęs darbo užmokesčio ir kainų įšaldymas, nustatytas papildomas 10 % importo muitas, laikinai sustabdytas Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių keitimas į auksą.
Antrajame etape įvesta darbo užmokesčio ir kainų kontrolė, kurią vykdė 1971 įsteigta Darbo užmokesčio ir kainų kontrolės komisija. Nuspręsta neleisti kainoms didėti daugiau nei 2,5 % per metus, nustatyta 5,5 % per metus darbo užmokesčio didėjimo riba naujose kolektyvinėse sutartyse. 1971 12 įvykdyta dolerio devalvacija padidino Jungtinių Amerikos Valstijų prekių konkurencingumą pasaulio rinkose.
Trečiajame etape panaikinta tiesioginė valstybės darbo užmokesčio ir kainų kontrolė tikintis, kad darbdaviai ir profesinės sąjungos savarankiškai prisitaikys prie infliacijos didėjimo tempo. Vis dėlto taip neatsitiko, 1973 03 infliacija siekė 8,2 %. Kainos vėl įšaldytos 60 d., kad būtų galima pereiti prie naujos ekonomikos kontrolės sistemos, bet tai laukiamų rezultatų nedavė.
Ketvirtajame etape konstatuota, kad Naujoji ekonominė politika žlugo. 1973 kainos smarkiai didėjo, ypač dėl naujojo žemės ūkio įstatymo, naikinančio visus žemės ūkio produkcijos gamybos apribojimus.
Dėl Naujosios ekonominės politikos nesėkmės Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo suabejota ekonomikos reguliavimo sistemos veiksmingumu.