naujóji globãlinė tektònika, litosfèros plõkščių tektònika, mobilizmo teorija, aiškinanti pagrindinių geologinių procesų (kalnodaros, žemynų ir vandenynų susidarymo, magmatizmo) formavimosi priežastis, dėsningumus bei tarpusavio priklausomybę. Per šiuos procesus Žemėje vyksta nuolatinis medžiagos ir energijos judėjimas, medžiagos išsiskirstymas (diferenciacija), susidaro pluta, kinta jos sudėtis bei sandara, žemynų ir vandenynų išsidėstymas Žemės paviršiuje. Susidaro kalnynai, kuriems yrant (dėl temperatūros pokyčių, sniego, ledo, lietaus, vėjo, erozijos) vyksta medžiagų pernešimas ir išsiskirstymas paviršiuje. Tai veikia vandenynų bei atmosferos sudėtį, klimatą, o tuo pačiu gyvybės egzistavimo sąlygas ir jos raidą. Naujosios globalinės tektonikos teorija teigia, kad Žemės mantijoje vyksta nuolatinė medžiagų apytaka (konvekcija), t. y. nuo branduolio ribos kyla karštos, plastiškos, kietos medžiagos srautai (plumai), kurie skleisdamiesi mantijoje skaldo litosferą į atskiras plokštes, judančias astenosferos paviršiumi (vyksta spredingas). Mantijos plumų viršūnėse išsilydžiusi magma išsilieja Žemės paviršiuje arba įsiskverbia į jos plutą. Tarp besiskiriančių, tolstančių plokščių susidaro įdubos (vandenynų vidurio riftai, kontinentiniai riftai), liejantis iš mantijos lavai susidaro nauja vandenynų pluta. Susidurdamos litosferos plokštės užslenka viena ant kitos (obdukcija) arba panyra viena po kita (subdukcija). Nyranti litosferos plokštė nugrimzta į mantiją ir lydosi; tokiu būdu vandenynų pluta nyksta, o tuo pat metu susidaro nauja žemynų pluta. Susiduriančių plokščių pakraščiai deformuojasi, vyksta žemės drebėjimai, magmatizmo procesai, susidaro vulkaniniai (magminiai) lankai, kalnynai.
Naujosios globalinės tektonikos hipotezė sukurta 20 a. 7 dešimtmetyje. Pradininku laikomas A. Wegeneris, kuris veikale Žemynų ir vandenynų susidarymas (Die Entstehung der Kontinente und Ozeane 1915) paskelbė hipotezę, kad žemynai slenka Žemės paviršiumi. Ją toliau plėtojo A. Holmesas, H. Hessas, R. Dietzas (Jungtinės Amerikos Valstijos), Ch. Le Pichonas (Prancūzija). Kaupiantis naujiems duomenims apie Žemę ir jos raidą naujosios globalinės tektonikos teorija nuolat plėtojama ir perauga į visuminę (holistinę) dinaminę Žemės sampratą.
2916