Naujoji Gvinėja

Naujóji Gvinja (angl. New Guinea, indoneziečių k. Pulau Irian), Iriãnas (Irian), sala Ramiajame vandenyne, Melanezijoje, 150 km į šiaurę nuo Australijos (Yorko kyšulio); antroji pagal dydį sala pasaulyje (po Grenlandijos). Plotas 800 000 km² (kitais duomenimis, 771 900 km²), ilgis (iš šiaurės vakarų į pietryčius) 2400 km, didžiausias plotis 650 kilometrų. Salos vakarinė dalis priklauso Indonezijai (Papua provincija; 4 mln. gyventojų, 2015), rytinė dalis – Papua Naujajai Gvinėjai (apie 5 8 mln. gyventojų, 2011); daugiausia papuasai ir melaneziečiai. Prie Naujosios Gvinėjos krantų yra Arafuros jūra, Koralų jūra, Saliamono, Naujosios Gvinėjos jūra, Ramiojo vandenyno Naujosios Gvinėjos lovys. Nuo Australijos skiria Torreso sąsiauris. Krantai suskaidyti įlankų (didžiausios: Iriano įlanka, Papua įlanka, Huono, Berau), pusiasalių (Cendrawasiho, Bombarai, Huono).

Naujosios Gvinėjos gamtinis žemėlapis

Naujosios Gvinėjos pakrantė

Geologiniu požiūriu Naujoji Gvinėja yra aktyvioje tektoninėje srityje, Australijos (užima plokštės šiaurės rytinį pakraštį) ir po ja nyrančios Ramiojo vandenyno litosferos plokščių sandūros zonoje. Vyksta kalnodaros procesai, būna žemės drebėjimų, vulkanizmo reiškinių, kyla cunamių.

Centrinio kalnagūbro kraštovaizdis

Per vidurį išilgai salos eina kalnagūbrių grandinė: vakarinėje dalyje – Maokės kalnai (didžiausias aukštis 4884 m, kitais duomenimis, 5030 m, Jayos kalnas), į rytus nuo jų – Centrinis kalnagūbris (daugiau kaip 4000 m aukščio), Bismarcko kalnagūbris (4509 m, Wilhelmo kalnas), toliau, į pietryčius – Bovutu kalnai (3990 m) ir Oweno Stanley kalnagūbris (4036 metrai). Palei šiaurinę pakrantę ištįsęs Pakrantės kalnagūbris (4107 m, Bangetos kalnas), jame yra veikiančių ugnikalnių. Kalnai susidarę daugiausia iš kristalinių ir metamorfinių uolienų, vakarinėje dalyje vyrauja smiltainiai. Karstas. Į pietus nuo kalnų plyti pelkėta žemuma. Klimatas ekvatorinis jūrinis, pietuose subekvatorinis musoninis. Kritulių iškrinta nuo 1000–2000 mm (pietuose; pusę metų trunka sausasis laikotarpis) iki 4000 mm (kalnuose; lyja ištisus metus). Žemumose vidutinė temperatūra 25–28 °C. Didžiausios upės: Fly (su intaku Stricklandu), Mamberamas, Sepikas, Digulis, Ramu, Mapi, Pulau, Lorentzas.

Dirvožemiai: vakaruose vyrauja rūgštžemiai, geležaliuminžemiai, kalnuose rudžemiai, pajūrio žemumose, upių slėniuose šlynžemiai, durpžemiai, salpžemiai.

Drėgnieji atogrąžų miškai auga iki 2000 m absoliučiojo aukščio; žemumose pelkėti. Kalnuose virš jų – rūko juostos miškai. Pietuose yra savanų (su eukaliptais, banksijomis, akacijomis). Aukščiau kaip 3800 m alpinė augalija. Kai kur yra sniegynų. Naujosios Gvinėjos augalija artima paleotropinei floristinei karalystei; daugiau kaip 11 000 rūšių augalų, daugiau kaip 1/2 jų – endemai. Gyvūnija priklauso australinei zoogeografinei sričiai (papuasinė fauna). Žinduoliai (apie 100 rūšių): kloakiniai, sterbliniai (echidnos, sterblinės pelės, medlaipės kengūros, bandikutai, kuskusai). Apie 650 rūšių paukščių (kazuarai, rojaus paukščiai, kakadu, vainikuotieji karveliai). Apie 400 rūšių varliagyvių. Vandenyse yra briaunagalvių krokodilų.

Naujosios Gvinėjos krokodilai (Crocodylus novaeguineae)

Salos pietvakariuose esantis Lorentzo nacionalinis parkas (Indonezija; įkurtas 1998, plotas 25 056 km²; vienas didžiausių Pietryčių Azijoje) 1999 įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą. Tondos laukinės gamtos zona (nuo 1993), Kutubu ežeras (1998, Papua Naujoji Gvinėja), Wasuro nacionalinis parkas (2006, Indonezija) – Ramsaro konvencijos saugomos vietovės.

Ūkis

Naujosios Gvinėjos ūkio pagrindas – tropinė žemdirbystė. Auginama dioskorėjos, kolokasijos, kukurūzai, batatai, maniokai, kokosai, kakavmedžiai, kavamedžiai, kaučiukmedžiai. Žvejyba. Renkami perlai. Kertamas miškas, ruošiama vertingų medžių rūšių (santalų, kamparmedžių) mediena. Yra naftos ir gamtinių dujų telkinių, gaunama chromo, nikelio, vario rūda, auksas, sidabras.

Didžiausi miestai: Jayapura, Sorongas (Indonezija), Port Morsbis, Lae, Madangas, Wewakas (Papua Naujoji Gvinėja).

Istorija

16 a. pirmoje pusėje Naująją Gvinėją atrado portugalų jūrininkai.