Naujóji Kaledònija (Nouvelle-Calédonie), sala Ramiojo vandenyno pietvakariuose, Melanezijoje, Koralų jūros pietiniame pakraštyje. Priklauso Prancūzijai; su gretimomis mažomis salomis sudaro Prancūzijos valdą Naująją Kaledoniją. Apie 272 000 gyventojų (2020). Salos plotas 16 750 km2, ilgis (iš šiaurės vakarų į pietryčius) 400 km, vidutinis plotis 48 kilometrai. Daug nedidelių įlankų. Krantus supa koralų rifai.
Paviršius – plynaukštė; didžiausias aukštis šiaurės vakarinėje dalyje 1628 m (Panié kalnas), pietrytinėje – 1618 m (Humboldto kalnas). Jūrinis tropinis klimatas. Kritulių iškrinta 1000–2000 mm per metus; lietingasis laikotarpis gruodį–kovą, kai pučia rytiniai pasatai. Daug trumpų upių. Dirvožemiai: geltonžemiai, geležaliuminžemiai, kalnuose rudžemiai. Yra augalijos ir gyvūnijos endemų. Rivière Bleue nacionalinis parkas, 2 faunos (Do, Aopinie kalno), 3 floros (Ningua, Mou, Humboldto kalno), Du Col d'Amieu et Table Unio faunos ir floros, 8 gamtos (Pic du Pin, Vallée de la Thy, Sources kalno ir kiti) rezervatai. Naujosios Kaledonijos lagūnos ir rifai (plotas 15 743 km2) įtraukti į pasaulio paveldo vertybių sąrašą (nuo 2008). Salos pietuose Les Lacs du Grand gamtos rezervate (plotas 439,7 km2) yra didžiausia gėlo vandens sankaupa (Yaté, Naoué ežerai, Yaté, Pirogues upės) Naujojoje Kaledonijoje; Ramsaro konvencijos saugoma vietovė (2014).
Rivière Bleue nacionalinis parkas
Yra nikelio, chromo, kobalto, geležies, mangano, švino, cinko rūdų, gamtinių dujų. Didžiausias miestas (administracinis centras) – Nouméa. 1774 salą atrado Dž. Kukas.
Naujosios Kaledonijos pakrantė
Naujosios Kaledonijos lagūna
-Lagoons of New Caledonia; -Lagons de Nouvelle-Calédonie