Naujóji Mèksika (New Mexico), NM, valstija Jungtinių Amerikos Valstijų pietvakariuose, Meksikos pasienyje.
Plotas 314 300 km2. 2,11 mln. gyventojų (2022); 50,2 % – ispanakalbiai, 11,2 % – indėnai (yra indėnų rezervacijų).
Rio Grande
Centras – Santa Fe (89 000 gyventojų, 2022); kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2022): Albuquerque (561,0), Las Crusesas (113,9), Rio Rancho (108,1; priklauso Albuquerquės aglomeracijai), Roswellas (47,3). Gyventojų vidutinis tankis 6,7 žm./km2 (viena rečiausiai gyvenamų valstijų).
Naujosios Meksikos vakaruose yra Kolorado plynaukštės dalis, vidurinėje dalyje – Uoliniai kalnai (didžiausias aukštis – 4011 m, Wheelerio viršūnė), rytuose – Llano Estacado plynaukštės dalis. Yra daug urvų (Carlsbado urvas), juose – karstinių formų (stalaktitų ir stalagmitų).
Klimatas subtropinis žemyninis. Sausio aukščiausia temperatūra 8–12 °C, žemiausia nuo –4 iki –7 °C, liepos aukščiausia 31–35 °C, žemiausia 16–19 °C. Per metus iškrinta 200–400 mm kritulių. Svarbiausios upės – Rio Grande, Pecosas, Canadianas.
Dirvožemiai daugiausia rudžemiai, kaštonžemiai, gipsažemiai. Miškai užima 31,7 % Naujosios Meksikos teritorijos. Auga pušys, eglės, ąžuolai. Carlsbado urvų nacionalinis parkas, White Sandso gipso dykuma. 33 valstijos parkai.
Ūkio svarbiausia šaka – kasyba. Kasama urano (Bluewaterio ir Shiprocko telkiniai; II vieta tarp kitų valstijų pagal gavybą), molibdeno (Questos telkinys; I vieta), vario rūdos, akmens anglys, smėlis, žvyras, pemza, žėrutis, gaunama nafta, gamtinės dujos (Permiano telkinys). Elektros įrenginių gamyba, poligrafijos, petrochemijos, aviacijos, medienos apdirbimo, maisto pramonė, naftos perdirbimas.
Auginama daržovės (paprikos, pipirai, svogūnai, salotos, bulvės), pašariniai augalai, liucernos, javai, vilnamedžiai, sorgai, kukurūzai, arachiai. Veisiami pieniniai ir mėsiniai galvijai. Žvejyba.
Albuquerquės ir El Paso tarptautiniai oro uostai. Per Naująją Meksiką eina Kansas City–Ciudad Juárezo geležinkelis ir plentas. Los Alamoso ir Albuquerquės branduolinių tyrimų centrai (Sandia National Laboratories). Turizmas (slidinėjimas, vandens sportas), kalnų klimato kurortai.
Taos Pueblo
Istorija
Dabartinėje Naujosios Meksikos teritorijoje nuo seno gyveno Folsomo, Mogollono, Anasazi ir kitų kultūrų indėnų gentys; prieš atvykstant europiečiams – pueblai, apačiai, komančai ir navachai.
Nuo apie 1540 regioną tyrė, o 16 a. pabaigoje pradėjo kolonizuoti ispanai: 1598 jie įkūrė pirmą nuolatinę gyvenvietę San Juan Pueblo, o 1609 – Santa Fe. Dabartinė Naujoji Meksika priklausė Naujosios Ispanijos vicekaralystei, nuo 1821 – Meksikai.
Po 1846–48 Jungtinių Amerikos Valstijų–Meksikos karo atiteko Jungtinėms Amerikos Valstijoms. 1850 sudaryta Naujosios Meksikos teritorija, kuri iš pradžių apėmė ir Arizoną bei dalį Kolorado. Po 1853 Gadsdeno sutarties Naujosios Meksikos teritorija dar padidėjo (dabartinės sienos galutinai apibrėžtos 1865).
19 a. pabaigoje visi Naujosios Meksikos indėnai buvo perkelti į rezervacijas. 1912 Naujoji Meksika tapo Jungtinių Amerikos Valstijų 47-ąja valstija.
Per II pasaulinį karą Naujoji Meksika tapo branduolinių tyrimų ir bandymų centru (1943 įkurtas Los Alamoso tyrimų centras, 1945 netoli Alamogordo įvykdytas pirmasis branduolinis sprogimas).
-Niu Meksika