„Naujoji Romuva“
„Naujoji Romuva“, iliustruotas krikščioniškosios kultūros savaitinis žurnalas, ėjęs 1931–40. Iki 1939 buvo leidžiamas Kaune, 1940 – Vilniuje. 1940 Lietuvą okupavus SSRS žurnalas uždarytas. Įsteigė ir leido J. Keliuotis.
Idėjos
Skelbė neokatalikybės idėjas, siekė vienyti visų srovių tautiečius bendrai kultūrinei veiklai, teigti tradiciniais idealais motyvuotą toleranciją ir tautinę civilizaciją, diegti Vakarų Europos kultūros vertybes. Kėlė opias gyvenimo problemas, reikalavo jas spręsti, vaduotis iš rutinos. 1936 paskelbė autoritarizmą smerkiančią kolektyvinę deklaraciją Į organiškos valstybės kūrybą. Svarstė ir skelbė įvairias temas: 1937 ėjo rubrikos Lituanistikos instituto klausimas, Biurokratizmas Lietuvoje; 1938 – Meno problema Lietuvoje, Mokyklos problema Lietuvoje, 1939 – Kultūros politika, Architektūros problema, Mūsų literatūros problemos, 1940 – Meno idėjos ir gyvenimas, Lietuvių (ir) lenkų santykių problema, Lietuvybė ir katalikybė Vilniaus diecezijoje. Pasisakė prieš bulvarinės spaudos (leidiniai Dešimt centų, Sekmadienis ir kiti) antplūdį.
J. Keliuotis žurnalo Naujoji Romuva redakcijoje
Naujovės
Pirmasis pradėjo spausdinti interviu ir pokalbius prie apskrito stalo, naudoti ryškų, stambų šriftą, naujovišką montažą.
Menininkų ir rašytojų kūryba
Skelbė debiutuojančių menininkų (M. Katiliškio, K. Bradūno, H. Nagio, A. Gudaičio, V. Vizgirdos, J. Mikėno) kūrybą, spausdino Vakarų dailės (P. Cézanne’o, P. Gauguino, V. van Gogho, P. Picasso) reprodukcijas, moderniosios literatūros (P. Valéry, F. Kafkos, J. Joyce’o, M. Prousto, J.-P. Sartre’o, A. Huxley) vertimus. Palaikė jaunų lietuvių dailininkų pastangas atitrūkti nuo naivaus realizmo ir natūralizmo, paskelbė arsininkų manifestą ir jų kūrinių reprodukcijų.
Kita veikla
J. Keliuotis įsteigė žurnalo bičiulių klubus, organizavo žurnalo rėmėjų sąjūdį, Naujosios Romuvos bičiulių sąjungą; jos skyriai veikė visoje Lietuvoje, rengė literatūros vakarus, koncertus, paskaitas, susitikimus su rašytojais, dailės parodas, meno, socialines savaites.
Bendradarbiai
Apie žurnalą telkėsi įvairių mokslo ir kultūros sričių, įvairių pažiūrų veikėjai. Bendradarbiavo: V. Alantas, V. K. Alseika, J. Balčikonis, V. Bičiūnas, B. Brazdžionis, B. Buivydaitė, J. Eretas, G. Galva, J. Grušas, L. Gira, J. A. Herbačiauskas, A. Jakštas, F. Kemėšis, F. Kirša, S. Kolupaila, A. Maceina, J. Miltinis, M. P. Römeris, A. Salys, B. Sruoga, P. Slavėnas, M. Šalčius, S. Šalkauskis, A. Šapoka, A. Vienuolis, J. Tumas-Vaižgantas ir kiti.
Tiražas
Tiražas 5000 (1933), 10 000 (1939) egzempliorių.